 |
|
|
 |
||
 |
 |
Mintys ateinančios į galvą gyvenant Lietuvoje, Vilniuje. Tai blogas apie politiką. ruslanas@hotmail.com
Buvo be galo įdomu žiūrėti pimąjį naujojo Seimo posedį transliuojamą per nacionlinio transliuotojo pirmąjį kanalą. Ypač reklamines pertraukėles kurių metų beveik ištisai buvo reklaumuojami stiprieji alkoholiniai gėrimai. Žinoma, posedis vyko jau po vidrunakčio, be to posedis juk ne sporto varžybos. Bet apie su kuria smegenų vieta mąstė programos prodiuseris?
Daug kalbama kad dabartinė Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybė niekaip nepasimokė iš Gedimino Vagnoriaus klaidų ir neigdama blogą šalies ekonominę padėtį tik dar labiau pakenkė. Viena bėda nevaikšto.
Na bet vyriausybė yra vyriausybė, ypač prieš rinkimus. Vis dėl to keista kad iš dešimties metų senumo klaidų nepasimoko ir verslo struktūros, bei ekonomikos ekspertai. Siaučiant pasaulinei finansų krizei ir jau prasidedančiaim pasauliniam ekonomikos nuosmukiui Lietuvoje sukurta pasaka kad vienintelis lietuviško verslo išsigelbėjimas tai Rusija.
Nors reikia pripažiinti kad šie ekonomistų ir analitikų raginimai ‘atsigręžti’ į nepasotinamą Rusijos rinką jau pamažu aprimsta nes pasaulinė krize jau ne tik prie Rusijos vartų bet jos giltinė jau įsisukusi ir į Rusiją. Stebina tai kad to nepastebi mūsų vyrai iš Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos. Štai šiandiena, Rusijos ambasadoje jie pasirašo kažkokias tai bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ambasadoriumi, nes anot pranešimo spaudai ‘Šiuo metu Lietuvoje verslininkams tikrai nėra kur kreiptis, norint intensyvinti, aktyvinti verslo ryšius su Rusija.’
Pasirodo, kai visi neša sveiką kailį iš Rusijos rinkų o Lietuvių verslininkai dar labiau norėtų aktyvinti savo veiklą Rusijoje. Šiuo metu didžiausia Lietuvos importo ir eksporto partnerė yra būtent Rusija.
Ar neverta susimastyti kad šalis, t.y. Rusija, kuri nenumaldomai artėja prie 1998 situacijos jau yra pavojinga. Iš ten reikia bėgti o ne investuoti. Ar tik Lietuvos verslo struktūros, begdamos nuo vilko iš vakarų nepapuls meškutei į nasrus, eilinį kartą…
Šiaip, tik kelios teorijos, kurios gimė mano galvoje ir jų negaliu įrodyti, bet.
Akivaizdu kad nei Socdemai nei Tevynės Sąjunga dabar nenori valdžios. Jos puikiai supranta kad politinė partija dabar atėjus į valžią bus pasmerkta. Tevynės Sąjunga tą kelią jau praėjo, atėjusi į valdžią, ėmusi nepopuliarių reformų, bet prarado rinkėjų pasitikėjimą.
Socdemai tam kad neformuoti koolicijos užvedė savo dainelę apie progresinius mokesčius. Tai nebus priimtina visoms jėgoms kurios jau renkasi kėdes Seime.
Dar gražiau, netikėtai Prisikėlimo partija pareiškia kad jie nepalaikys progresinių mokesčių. Valinsko partija tiesiog ‘numetama’ Tevynės Sąjungai. O tam kad dar paaštrinti šį konfliktą Valinskas pareiškia kad Kirkilas netinkamas į Premiero posą. Čia dar nauja TV Forumo laida kurioje Kirkilas ‘kovoja’ su Valinsku. Kaip gi neatsiminus ‘dvikovos’ tarp Kirkilo ir Vilniaus Prekybos to pačio pavadinimo dienraščio puslapiuose per derybas del Leo LT kurimo.
Prisikėlimo partija jau atliko pusę ‘savo darbo’, nuskabė balsus nuo tvarkiečių, darbiečių, o dar netyčią ‘nepridėjo’ balsų valstiečiams ir soclibams. O dabar, priklausomai nuo socialdemokratų konjaktūrinių poreikių dreifuos iš kairės į dešinę, o tiksliau atgal arba į priekį, o tai jau primena šokio žingsnelius. Tik įdomu kas užsakė muziką.
Ekonomistai G. Nausėda ir V. Titorenka teisūs teigdami kad Tevynės Sąjunga būtų optimaliausia jėga galinti išvesti Lietuvą iš ekonominės krizės nes jau turi patirties. Atsiminkime Rusijos krizės pasekmes Lietuvos ekonomikai, ir Kubiliaus vyriausybės veiksmus kurie paklojo pamatus Lietuvos augimui. Mes taip pat puikiai žinome kokią kainą sumokėjo ši partija už reikalingas ir nepopulias reformas. Bet to nereikia priminti kokia partija puikiai naudojosi šiais vaisiais dvi kadencijas iš eilės.
Partija ‘paėmusi’ valdžią dabar, sumokės už tai labai brangiai. O čia jau nesvarbu ar ši partija imsis nopopuliarių reformų ar ne. Nors ir sunku ginčiotis su Premjieru Kirkilu, bet krizė artėja. Sunku pasakyti ar ji smogs 1998 smūgiu bet ji bus. Labai realu kad krizės pasekmės naujam Seimas bus tragiškos ypač po vienerių gal dviejų metų. Nenustebčiau jei naujas Seimas neišsilaikęs visos kadencijos bus paleistas o penkioliktos vyriausybės partijos bus pasmerktos arba išnykti arba vėl kelias kadencijas ‘mėgautis’ opozicijoje. Ar tik ne ta pati partija už kelių metų laimės neeilinius rinkimus kai Lietuvos BVP vėl pradės augti.
O čia dar prezidento rinkimai.
Tevynės Sąjunga turi rinktis, ar imantis nepopuliarių reformų vėl gelbėti Lietuvą ir būti pasmerktai eilinį kartą, ar suteikti progą kitiems patirti šį malonumą dabar ir ‘imti’ valdžią kai bus laikas skinti vaisius. O Valinsko partija ir toliau šoks, bent jau dviejas kadencijas. Naujoji Sąjunga savo jau atšoko, darbiečiai jau šoka paskutinią kadenciją.
Po exit poll ima aisketi kas kur kaip ir kada. SocDemai pasielgė teisingai ir priglaudė kairiuosius populistus darbiečius ir juos ‘išdūrė’.
Gali būti kad ir konservatoriams teks prisiimti atsokomybę ir ikinkyti į vežimą TT, nors tai ir labai sunkiai įmanoma.
Bet padėtis tikrai geresnė nei buvo galima tikėtis. Žiūrėsime kas bus toliau.
Kadangi oficialiai rinkimai jau įvyko pabandysiu atspėti busimą partijų išsidėstymą Seime.
Jau nebedaug laukti liko.
Rodyk draugamsPasaulis įvairiai pažymėjo Miuncheno suokalbio metines. Ta tema gana įdomiai parašė istorikas Niall Ferguson FT Weekend Magazine (Sept 27/28).
Pasirodo kad ne tik vien paprasti Britai sveikino Chamberlain’ą ‘atvežusį taiką’. London City finansininkai t.p. kėlė šampaną vadindami savo Ministrą Pirmininką didvyriu. Visa tuometinė Britų spauda mirguliavo liaupsėmis MP ir optimizmu. Tame chore ne paskutiniu smuiku griežė ir the Financial Times.
Vis dėl to, kai kurie nepritarė tai euforijai. Vienas iš tokių buvo the Economist. Komentuodamas Miuncheno sutartį savaitraštis be galo tiksliai atspėjo artimą ateitį.
The Economist ir dabar aršiai kritikuoja Rusijos veiksmus, nors nuo jo neatsilieka ir FT. Belieka tikėtis kad šį kartą bus įsiklausita į jo nuomenę. London City’je ne visada galima tikėtis gauti patį geriausią patarimą.
Sako, kad meilė – tai neracionalus jausmas. Jei tikrai myli, nebūtina žinoti atsakymo į klausimą kodėl. R. Pakso išvadintas „ekonomistu“ britų publicistas Edwardas Lucas, kuris gerai išmano Rytų Europos reikalus, niekaip nesupranta, iš kur ta absoliuti didelės lietuvių dalies meilė Paksui ir Uspaskichui.
Kaip gali būti, kad Pakso ir Uspaskicho šešėliai temdo lietuvių protus? Netgi tų lietuvių, kurie buvo pasiruošę padėti savo galvas Sausio tryliktosios naktį po sovietų tankais.
Gruzinus už karštakošiškumą pašiepdami, patys nė nepastebime, kad esame net labai panašaus temperamento. Emocionalūs.
Be galo mylėjome Lietuvą ir galvojome, kad mylime demokratiją, kartu karštai nekęsdami Sovietijos ir jos primestos diktatūros. Bet greitai meilė virto neapykanta ir atvirkščiai. Gal ir tiesa, kad emocionalius žmones yra lengva valdyti manipuliuojant jų jausmais. Žinant tai, gal ir nebuvo verta po okupacijos siųsti čia penktąją koloną kaip į Latviją ir Estiją, nes emocionalią tautą galima ir kitaip valdyti.
Tai kaip atsakyti į „ekonomisto“ Lucaso klausimą? Gal todėl, kad meilė ir neapykanta yra patys stipriausi jausmai? Gal todėl, kad lietuvių emocionalumas ir yra ginklas, kuris naudojamas prieš mus pačius?
Bet ką aš čia apie visuotinę ir absoliučią meilę. Pakalbėkime apie tikrą meilę, o tokia meilė pagal lietuvių posakį gali būti tik tarp vyrų.
Norėčiau ir vėl pasveikinti „pilotiečius“ už pavyzdinę rinkimų kampaniją. Ir vėl puikus kampanijos planavimas, kylantys (ar bent jau nemažėjantys) reitingai. Būtų be galo įdomu sužinoti, iš kur „pilotiečiai“ atranda tokius genealius „PRščikus“ – viešųjų ryšių atstovus. Na, praeitą kartą tai buvo rusų „almaxai“, šį kartą šmėstelėjo žurnalistė iš Ukrainos, kuri, lyg ir atsitiktinai, dalyvavo ir prorusiško Janukovičiaus rinkimų kampanijoje. Nors šis Ukrainoje tada pralaimėjo, bet buvo labai jau arti Prezedento posto. Tiesa, ši žurnalistė dingo iš akiračio.
Gal tai lietuviška viešųjų ryšių kompanija taip genialiai dirba? Jei taip, tai susidaro toks įspūdis, kad iš beveik visų Lietuvos politinių partijų tik „pilotiečiai“ sugeba pasirinkti pačius geriausius. Gėda visoms kitoms partijoms. O jei tai užsieniečiai, tai iš kokio užsienio? Būtų labai sunku patikėti, kad vakariečių „PRščikai“ sukurtų tokį nepriekaištingą planą, kuris būdamas kupranugario dydžio taip sklandžiai pralįstų pro adatos skylutę. Taip „išmuilinti“ naują sugriežtintą rinkimų įstatymą gali tik tikri savo srities genijai. O kas gali paneigti, kad šie suvaržymai buvo kuriami specialiai ne „tvarkiečiams“? Gal ir klystu, bet sukurti planą, kaip idealiai apeiti įstatymą, gali tik tie, kurie jau turi gražios patirties šiuose viražuose.
Tuo tarpu „pilotiečių“ vadas kovoja už tvarką, teisingumą ir moralines vertybes. Partijos programą aiškiai dėsto: „Sieksime iš žmonių sąmonės išguiti politikos kaip nešvarios veiklos sampratą.“ O naujo moralinio prisikėlimo vedliui neparausta nei viena ausis, kai jis TV žurnalistui pareiškia neturįs nieko bendra su filmu „Pilotas“.
Nors vis dėlto prisipažįsta, kad pagrindinis herojus jam primena jį patį. Be to, moralios politikos skelbėjas yra įsitikinęs, kad filmas, rodomas už dyką įvairiuose miesteliuose ir kiekvienoje premjeroje dalyvaujant partijos lyderiui iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms, neturi nieko bendra su rinkimais.
O ką jau kalbėti apie pagrindinį „Pilotą“, kuris labai jau panašus į kitą pilotą, sėdintį pirmoje salės eilėje.
Be to, tikras pilotas yra įsitikinęs, kad filmas apie „Pilotą“ primena jį patį, taip jam patinka, kad jis jį pasiruošęs žiūrėti net keturiasdešimt kartų iš eilės. Ar tik tikrasis pilotas nepamilo kino apie „Pilotą, panašų į jį“ dėl to, kad gali pažiūrėti naująją lietuviškąją klasiką už dyką, kaip ir kiti rinkėjai? Įdomu, kodėl jis, pamiršęs visas rinkimų batalijas, atsidavė tikrajam menui ir taip netiesiogiai reklamuoja Matulevičiaus ir režisierių talentą. Rinkėjai turbūt pagalvoja, koks kilnus šis filantropas, jam nerūpi niekas daugiau šiame pasaulyje – tik kinas – ir pasisėdėjimas vienoje salėje su kino gerbėjais.
Niekaip nesuprantu, kaip čia taip komisijos pradėjo įtarinėti partijos lyderį uždrausta reklamos agitacija. Apkaltinkite žmogų narcizmu, nes partijos lyderis pilotas nieko nepažeidžia, jis tuo „tvirtai įsitikinęs“. O jeigu jis „tvirtai įsitinkinęs“, tai jau šventa, kaip stojimo į Europos Sąjungą sutartis, iškalta akmenyje. Už blogą skonį turbūt Lietuvoje dar niekas nebuvo nubaustas.
Čia apie aukštąjį pilotažą, bet to piloto reitingai nemažėja. O štai LNK pilotas nusprendė padidinti reitingus. Kur čia matyta, net valstybininkų LRT jau ant kulnų lipa. Štai čia to tikrojo piloto ir LNK piloto skirtumai ir baigiasi. Kas gali paneigti, kad pilotas iš filantropišku paskatų iškeitė rinkimus į lietuviško kino populiarinimą, o LNK pilotas, įkvėptas kilnios filantropijos jausmų, nusprendė taip pat prisidėti prie šios kilnios misijos. Net nenustebčiau sužinojęs, kad LNK pilotas gaus pagrindinę Nacionalinės pažangos premiją už lietuviško kino rėmimą. O ką, jei dar ir LNK pilotas, įkvėptas filantropinių paskatų, sumokės vargšams artistams ir jų rėmėjams, kurie taip pat iš kuklumo nenori būtų paminėti.
Mielieji, ką jūs čia kalbate, kinas „Pilotas“ bus rodomas, nes tai – naujas lietuviško kino šedevras. Jo reklamuoti jau nebereikia, nes apie jį ir taip visi žino. Jokios politikos. O kodėl prieš „Piloto“ demonstravimą nepasikvietus į studiją tikro piloto ir nepasodinus jo į kritiko vietą, na, pasakyti porą žodžių apie kino vertę.
Pilotas, peržiūrėję „Pilotą“ keturiasdešimt kartų, tikrai turėtų ką pasakyti. O jei dar ir piloto žmona prisijungs ir iškvies kuklųjį pilotą pašokti… Rinkimų agitacija. Ką jūs, ponai. Tai tik nekaltas lietuviškas kinas, kaip ir „Tadas Blinda“, „Mano mažytė žmona“ ar „Velnio nuotaka“. Tai juk labai normalu. Mūsų kanalas juk rodo bent po vieną lietuvišką kiną jau ištisus metus, tai kodėl negalime parodyti „Piloto“?
Ir, patikėkite, kelios dienos iki rinkimų – tai tik nevykęs atsitiktinumas. Žinoma, daugelis tuo patikės, gal netgi ir Vyriausioji rinkimų komisija. Tik ar tuo tiki LNK pilotas? Kerštas valstybininkams už „Leo LT“? Žmogus, apkaltintas ryšiais su kai kuriomis žvalgybomis, galėtų pasirinkti ir kitus keršto įrankius. Lietuvis gali pradėti tikėti „Maximos“ piloto žodžiais.
Jei taip atsitiks, kitą dieną mūsų šaunioji žiniasklaida spausdins straipsnius apie nešvarius pinigus, machinacijas ar rusų ranką. Tos pačios žiniasklaidos puslapiuose puikuosis atviri ir paslėpti užsakomieji straipsniai su ministrės ar ministro nuotraukomis, žibės reportažai iš neseniai atšoktų parlamentarų vestuvių, kelionių įspūdžiai. O gal nekaltas reportažas apie politiko sodą, pomėgį žuvauti ar pokalbis apie mėgstamą knygą. O kita žiniasklaidos priemonė, trimituojanti apie rusėjančią Lietuvą ką tik įsigytoje televizijos stotyje, ir toliau transliuos rusiškus kinus su subtitrais.
Čia ir turbūt būtų atsakymas Lucasui – kokie esame, už tokius ir balsuojame.
Pagaliau pradeda aiškėti Valdovų rūmų konturai. Lietuvos Ryto priedas Sostinė pastebėjo kad ant šių rūmų stogo iškilo bokštas primenantis musulmonišką/bizantišką stilių. Nieko tokio, tai labai tiks prie mūsų Katedros.
Ant Kateros, vidurinė figura laikanti kryžių ir stebinti Gedimino prospektą yra Šv. Helena. Kiek žinau tai Rusijos globėja. Belieka ant valdovų rūmų bizantiško bokšto iškeliti dvigalvį elerlį, tada AMB misija bus baigta!
P.S. Blogas buvo užmigęs vasaros miegu, bet jau atsibudo
Viename iš intervių paklaustas ar Ministras Pirmininkas nekietina atsistatydinti dėl kritusių Socialdemokratų reitingų partijos lyderis atsikirto, pats geriausias reitingas yra rinkimai. Ką besakytų Gediminas Kirkilas partijoms reitingai labai svarbūs, ypač toms kurios dirba UAB’o principais. O ar turi reitingai rūpėti TV kanalams? Jeigu tas kanalas komercinis, sukurtas kokio tai UAB principais, atsakymas vienareikšmiškas. Taip, tokiai verslo struktūrai reitingai tai financinė nauda, pelnas. Tokie tikslai yra tų televizijų įstatuose, kitaip pavadinus jų veiklos misija. O kokia pagrindinė Lietuvos Nacionalinio tranasliuotojo (NT) misija? Pažvelgus į mūsų NT transliuojamas programas susidaro įsūpidis kad šio transliuotojo misija panaši į bet kokio komercinio kanalo – kuo didesni reitingai, o išvertus į paprastą kalbą pelnas. Pažvelkime gyliau kodėl taip yra, ką tai reiškia mūsų visuomenei ir kaip reikėtų ‘grąžinti’ Nacionalinį Transliuotoją į jo tikrą misiją.
Kiekvienų metų pabaigoje vyksta įvairūs konkursai kurie paskelbia asmenis ar organizacijas daugiausiai pasiekusias savo srtiyje. Gal reikėtų sugalvoti nominaciją asmenims kurie išsilaikė valstybinėje tarnyboje visą kadenciją? O jei ta kadėncija dar ir buvo pavykusi tokiam asmeniui reikėtų skirti ir apdovanojimą, gal net ir žemės sklypą. Dėja tokios nominacijos Lietuvoje nėra. Jeigų tokia būtų pasiūlyčiau potencialų nugalėtoją, NT generalinį Direktorių Kęstutį Petrauskį.
Jeigu NT būtų komercinis projektas net neabiejoju kad generalinis direktorius nuskintų ne vieną geriausio vadybininko, ar sekmingiausio metų projekto titulą. NT iš nustekiantos organizacajos tapo solidžia komercine struktūra, plečiančią savo veiklą, kuri jau pradėjo transliuoti LTV World Vakarų Europoje. Kęstutis Petrauskis NT misiją ‘išlikti’ įvykdė su kaupu, NT išliko, sustiprėjo. Bet atėjo metas keisti NT misiją, t.y. grįžti prie tikrosios NT misijos – tarnauti visuotiniam interesui.
Sakoma parodyk savo draugus ir aš paskakysiu kas esi tu. Dėl įvairiausių priežasčių daugeliui lietuvių televizorius yra pats geriausias draugas. O pažvelgus į statistinio tautiečio geriausią draugą veizdelis tikrai ne koks. Todėl matant Lietuvoje žiūrimiausius TV kanalus gal ir nevertėtų taip stebėtis kad tauta ‘bulvarėja’.
Į pastabas dėl bulvarinių laidų gausūs žydrūjų ekranų draugai atrėžia, o ką gi daugiau žiūrėti? Atsakymas aiškus - LTV2, bet dauguma juk atsakys kad tai aukštos kultūros kanalas, kad ir koks jis bebūtų nuostabus, ne visiems įkandamas. Vakarietiškos demokratijos šalyse, kurios gal labiau išsidėstę Europos Šiaurėje seniai suprasta kad komercinių televizijų džiunglėse tautos moraliniam klimatui palaikyti yra būtina alternatyva – nepriklausomas nacionalinis transliuotojas. Nepriklausomas nei politiškai nei ekonomiškai. Tokio transliuotojo svarbą pastebėjo net ir prancūzai, bet apie tai vėliau. Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie politines priklausomybes. Norėčiau pažvelgti į ekonominę mūsų visų NT priklausomybę kuri sąlygota ‘vergystės reitingams’.
Nesiimsiu kritikuoti Lietuvos nacionalinio transliuotojo laidų kokybės, jų objektyvumo ar šališkumo, bet manau kad NT transliuoja kokybiškiausias TV ir radijo laidas. Dėja reikia pripažinti kad už tai NT turėtų dėkoti savo konkurentams –– komercininkams kanalams ir radio stotims. Nors Žinių Radijas yra maloni išimtis.
Tad kodėl gi reikia keisti NT misiją? Atsakymas paprastas - NT reikalingas gelbėijmo ratas tam kad ‘ištraukti’ jį iš reitingų liūno. Mūsų valstybės veidas ir siela šiuo metų yra įstumta į komercinių kanalų pelkę ir murkdoma joje panašėja į bulvarinė televiziją. NT turi priklausyti valstybei ir tarnauti jos interesams o ne vergauti reitingams. NT negalės vadintis ‘Valstybiniu’ jei jis nesugeba išgyventi be reklamos ir yra priverstas konkuruoti su ypač blogo skonio komerciniais kanalais dėl reitingų. Tai supranta Šiaurės Europos šalys skinančios pirmąsias vietas pasauliniuose dekomkratijos indeksu lentelėse, tai jau pradeda suprasti prancūzai, tai supranta ir estai.
Kovoje dėl reitingų NT priverstas nusileisti iki žemo komersantų lygio tam kad išsikovoti savo vietą po reklamos davėjų saule. Galime ilgai ginčiotis kad ‘nusileidus’ iki komercinių kanalų lygio teoriškai įmanoma ‘pagrobti’ kai kuriuos komercinių kanalų žiūrovus ir po truputi ‘atvesti’ juos į ‘tobulėjantį ir augantį’ NT. Tokiu būdu, ‘atsigręžus į tautą’ NT atliks savo misiją šviesti ją.
Dėja riškėja tendencija kad NT, pasišovęs išgelbėti tautiečių sielas nuo komersantų, po truputi įsilieja į tų pačių komersantų ‘gretas’. O ką, NT žiūrimumo reitingai per kelis metus pakilo pusiau, reklamos davėjai pasiruošę mokėti vis daugiau. NT gerai gyvena, o su šou žvaigždėmis dirbti linksmiau.
Žinant Lietuvos verslininkų ‘reklamos užsakymų davimo’ ypatumus ir turint galvoje ne pačią skaidriausią Lietuvos žiniasklaidos konjaktūrą nejučiomis susimastai kai per TV Forumo laidą po pono Marcinkevičius išmestos ‘Mockaus KGB’ anties malonus pranešeijo balsas paskelbia ‘Daugiau apie tai po trumpos reklaminės pertraukėlės’. O pirmoji reklama skelbia ‘Maxima – apie mažas kainas pagalvota’. Žinoma, tai greičiausiai sutapimas, bet jeigų nebūtų reklamos paprastam žiūrovui nereikėtu savęs klausinėti ‘hmm, o ką jeigu?’.
Kita daugiau nei keista istorija kai NT pozicija skandalo dėl alkocholio draudimo įstatymo. Suprantama, įstatyme įsivėlė klaida kurią reikėjo pataisyti. Vis dėl to gal nereikėjo Generaliniam dirėktoriui Petrausikui ‘įsilieti’ į komersantų chorą kurie netgi imdamiesi neetiškų būdų atakavo įstatymą pasiūliusius politikus. Skandalo įkarštyje p. Petrauskis aiškiai konstatavo kad NT, kartu su komersantais pasipiktinę įstatymu, kadangi negalės tautai rodyti sporto transliacijų. O kaip dėl VT misijos vilkti tautą iš alkocholizmo liūno? O gal tai buvo nuoširdus susirūpinimas dėl galimų trukdžių transliuoti tiesioginias soprto varžybas per LTV? Ir vėl, žinant kad LTV uždirba iš transliuojamos reklamos pradedi nejučiomis galvoti ‘hmm, o ką jeigu?’. Tada reikia daryti prielaidą kad ir komerciniai kanalai galvojo tik apie krepšinį, varžybų transliacijos laiką ir apie Lietuvos blaivinimą, daugiau apie nieką.
NT nevertėtų konkuruoti su komercinemis struktūromis naudojant jų metodus, tai yra ‘auginanti’ savo reitingus pigiomis ‘kultūringomis pramogomis’. Tokių ‘kulturingų pramogų’ pilna komerciniuose kanaluose. Kai pradedi ‘gėdinti’ komersantus dėl vis prastėjančių laidų kokybės jie atkerta, mūsų reikalas yra keliti reitingus ir daryti pinigus, mes ne bažnyčia, mes turgus. Ir dar pataria pasižiūrėti kas darosi NT, ir teisingai porina kad tai NT pareiga šviesti visuomenę. Ir čia žmogau nieko nepridėsi.
Rodos visi supranta kad subtitruojamos užsienio programos ir filmai padeda greičiau išmokti kalbų, praturtina laidos ar kino meninė vertę. Bet NT atkerta, mes to negalime daryti nes žiūrovai pabėgs pas komercinius kanalus. Kris reitingai, menks pajamos iš reklamos, neturėsime iš ko mokėti atlyginimų. Ir tada norisi paklausti, koks yra NT tikslas, reitingai ar kokybė ir tautos švietimas?
Ar tik tas reitingų vaikymasis nestumia NT ir komercinių kanalų į vieną ‘beskonybės’ lygą? Susidaro įspūdis kad ne NT diktuoja sektinas madas mūsų visuomenėje bet komersantai diktuoja madas NT. Komerciniai kanalai dievagojasi kad negali subtitruoti nes ‘vyresni’ žiūrovai nuo jų nusisuks. O rusiškus kinus ir laidas subtitruojame dėl tų pačių ‘pagyvenusių’ žiūrovovų patogumo. Ši ‘susirūpinusiūjų’ tendencija iš LNK persimetė ir į TV3. Greitai ir TV3 kanalas jaunimui Tango TV iš ‘susirūpinimo’ pagyvenusių žiurovų patogumui, pradėjo retransliuoti rusiškas laidas ir kinus originalo kalba, su subtitrais. Net nereikia priminti kad jaunimui skirtasis Tango TV netransliuoja nei vienos Vakarietiškos laidos originalo kalba nėra ar bent jau neteko matyti.
Tendencija aiški, komersantai gauna subsiduojamą Rusijos TV produkcija, gal netgi jau ir su subtitrais lietuvių kalba. Jaukinamas žiūrovas rusiškiems niekalams. O rezultatai matomi plika akimi, “Likimo ironija 2” tapo pirmąja Rusijoje sukurta juosta, kuriai per kelias savaites Lietuvoje pavyko surinkti daugiau nei 1 mln. litų pajamų. Ši juosta tai dešimtoji tokio tipo milijonierė mūsų šalies kino rinkoje. O gal šis milijonas surinktas tų pačių pagyvenusių žmonių kurie nostalgijos genami, nusprendė pirmą kartą, nuo nepriklausomybės atgavimo laikų, apsilankyti kino teatre ir parodyti tiems jauneliams iš kur kojos dygsta. ‘Likimo ironija 2’ tai tik primoji kregždė, auginama auditorija ir ‘Likimo ironijai 3’ ir ‘Likimo ironijai 4’.
Jeigu jau pasirinkta aukštų reitingų dėl reklamos kryptis NT teks taikytis su paskutininėmis kolegų konkurentų madomis ir transliuoti rusišką produkciją.
Tad kaip ‘reonacianalizouti’ NT ir ištempti jį iš šio liūno? Gal būtų verta pažvelgti į prancūzų iniciatyvą dekomercializuoti savo NT.
Ekstravagantiškasis Sarkozy prarijo savo pranzūzišką išdidumą ir nusiuntė patarėją kultūros klausimais į Didžiają Britaniją pasisemti patirties kuriant NT. Prancūzai nebūtų prancūzais jei recepto nepaskanintų savais ingridientais. Pasirodo kad prancūzai negrąžins nepopuliaraus abonimetinio mokečio ir atsisakys reklamos o už reklamą prarastos lėšos bus kompensuojmo iš komercinių struktūrų. Lėšos NT bus paimtos papildomai apmokestinant mobiliuosius operatorius, internetinio servisų provaiderius, ir žinoma komerciniai transliuotojai turės atseikėti tam tikrą procentą pajamų gaunamų už reklamą.
Juokais nejuokais bet Lietuvoje turbūt antra tiek lėšų būtų įmanoma surinkti iš komercinių transliuotojų papildomai apmokestinant produkciją kuri yra gaunama iš ‘šalių neatitinkančių Euroatlantinių kriterijų’. O jei dar apmkokestinus ‘Liubė’ ‘Kabzonus’ ir ‘Vaikules’ džiuginančius vis jaunėjančius žiūrovus, NT turbūt savo dispozicijoje turėtu daugiau lėšų už visus komersantus sudėjus kartu. O ką daryti, Lietuvos ‘Likimo ironija’ kartojasi tad gal įkrėtus šiek tiek proto kemercinėms struktūroms paploninant jų kišenes situacija rinkoje radikaliai pasikeistų.
Atsisakius priklausomybės nuo reklamos ir reitingų bei tinkamai remeiama iš valstybės NT galėtų sau leisti malonumą nesimurkdyti tame pačiame reitingų purve kuriame murkdosi visos likusios televizijos, tuo pačiu murkydami ir Lietuvą. Tuo labiau eliminuotas konkurentas reklamos rinkoje turėtų džiuginti komercinius kanalus tad papildomi mokesčiai komercininkų neturėtų labai nuliųdinti ir nuskurdinti. Tai bus savotiškas socialinės atsokomybės mokestis, savotiškas priešnuodis prieš komercinių kanalų dėka vulgarinamą ir rusinamą tautą. O tam reikėtų pasisemti patirties iš kaimynų ir sutvarkyti įstatiminę bazę. Seimo nariams juk rūpi Lietuvos įsitvirtinimas vakarų informacinėje orbitoje. Juk nenorime kad su Lietuva pasikartotu istorinė ‘Likomo ironija’. Tankų nebus, nereikės ir naftos. Ar tik po tai kai ‘Likimo Ironija 15’ sumuš visus Lietuvos kino reatrų žiūrimumo rekordus nebus per vėlu? Tada jau nebereikės ir subtitrų.
Atsakydami į Konservatorių boikotą, ‘Lietuvos ryto’ vedamasis išvardino visas politines partijas Lietuvoje kurioms jie ‘įgėlė’ ir patikino kad dienraščiui nerūpi politikų kritika: ‘Priešingai, tai – mūsų darbo įvertinimas, o kartu ir svarus įrodymas, kad mes niekada netarnavome jokiai partijai, svarbiausia demokratijos vertybe laikydami žodžio laisvę.’
Kaip ten bebūtų prie pliekiamų partijų skandalų sąrašo Rytiečiai pamiršo paminėti Social Demokratus, arba kitaip vadinamą valdžios partiją. Įdomu, kaip čia taip atsitiko?
Rodyk draugams