BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Krizinės riešutų duonos skonis

Bet kokia krizė yra nemaloni, o ypač - finansinė Kalėdų metu. Lietuvos bankininkai atrado dar viena krizę ir pavadino ją pasitikėjimo krize. Gal ir trūksta pasitikėjimo tarpbankiniame sektoriuje, sunku ginčytis. Vis dėlto kitokio pobūdžio krizė akivaizdi. Tai Lietuvos vartotojų per didelio pasitikėjimo savimi krizė,kuri privedė prie arogantiško ir buko godumo.

Lietuvoje šio godumo puoselėtojai buvo bankai ir jų analitikai, prekybos centrai ir vyriausybė bei žiniasklaidos dalis tapusi jų ruporais. Juos visus galime koneveikti dėl šios krizės. Vis dėl to, kone labiausiai turime kaltinti tik save. Turime pripažinti,kad būtent mes, jau vadinami nebe piliečiais, bet vartotojais, neatsispyrėme savo gobšumo pagundai ir buvome tie pagrindiniai virėjai privirę košės, kurią mums patiems teks srėbti.

Ši, konservatorių valdoma vyriausybė, eilinį kartą pasiryžo padėti mums išsrėbti šią labai jau prisvilusią košę. Deja, eilinį kartą konservatoriai pralaimi informacinį mūšį ir susidaro įspūdis, kad visomis įmanomomis priemonėmis yra ieškoma būdų kaip dar ir dar leisti būti plakamam kandžių komentarų . Viešųjų ryšių specialistas G. Kirkilas tai pavadintų - propaganda.

Reikėjo paprotinti vartotojus pranešant, kad „šventės baigėsi”. Tik ar buvo visiems suprantama kalba paaiškinta: kaip mes „šventėme” ir kodėl tas „šventes” reikia baigti? Ar buvo išsamiai paaiškinta, kodėl reikia „baigti švęsti”? Gal buvo galima informuoti, kad „šventės”- tai mūsų, vartotojų nepamatuoti lūkesčiai ir iš to išplaukiantis besaikis vartojimas. Ar mus kas tempė už plaukų į bankus kreiptis paskolų naujesnei mašinai įsigyti, pasikeisti televizorių į naujausią galimą modelį bei atostogoms Tailande?
Ar mes suprantame kas įvyko? Lietuvos ekonomika ir apskritai pati Lietuva gyvena vartojimo ekstazėje. Galime pasakyti, kad ir Vyriausybės „gąsdinimai” šios pirkimo transo būsenos niekaip neveikia. Tik pažiūrėkite kas darosi prekybos centruose! Ar racionaliai mastantys ir krizės kracho išsigandę tautiečiai taip išlaidautų? Yra pagrindo manyti, kad tautiečiai pasiruošę ir toliau mėgautis šia pirkimo ekstaze (geras pavyzdys - šios Kalėdos). Išleista ne ką mažiau nei per „auksines” 2007 metų Kalėdas. Be to, vartodami ,dauguma atvejų, mes pildome užsienio gamintojų kišenes, ir žinoma - prekybininkų.Prekybos centrų ruporais pavirtusi žiniasklaidos dalis savo straipsniuose vis informuoja apie nuolaidų lietų centruose ir kala prie kryžiaus visus, kurie bando šią prikimo ekstazę apraminti.

Mirtinai įsižeidusi, kad nepavyko išsireikalauti išskirtinių sąlygų sau, ketvirtoji valdžia nutarė suduoti mirtiną smūgį Kubiliui čia ir dabar. Didžiausias dienraštis, save laikantis Vakarietiškos politinės kultūros šaukliu, nesilaikydamas „šventos ir nerašytos taisyklės - duoti šimtą dienų” kala naująją vyriausybę prie kryžiaus šiai tik pradėjus dirbti. Komentatoriai lygina Lietuvą su ligoniu, kuriam reikalinga medicina, be kurios šis ligonis pakratys kojas. „Kai jau gydytojas pradeda riboti vaistus sunkiam ligoniui tai jau ne taupymas, o egzekucija”- dienraštis porina. Deja, įspūdis toks, kad naudodami medicininius terminus, dauguma kritikuojančių Vyriausybės diržų susiveržimo planą šiam sunkai sergančiam ligoniui nustato ne tokią diagnozę bei gydymo metodus. Panašu, kad Lietuvos ekonomika serga ne ta liga, kurią galima pagydyti girdant ligonį aspirinu ar antibiotikais.

Lietuvos ekonomika, kaip ir kiekvienas iš mūsų, serga priklausomybės liga. Tai priklausomybė nuo svaiginančio įsitikinimo,kad mes, pirkėjai, galime tik pirkti ir vartoti, be galo be krašto. Lietuva, kaip ta narkomanė pasodinta ant vartojimo adatos. Šios žiniasklaidos priemonės, save vadinančios liberaliomis ir nepriklausomomis bei gyvenančiomis iš tų pačių didžiųjų prekybos centrų reklamų ir paslėptų užsakomųjų straipsnių, trimituoja, kad nauja valdžia veržia šiam narkomanui kilpą ant kaklo, užsukdama šį narkotikų (kreditų) kranelį. Tą patį porina ir socialdemokratų partijos vadovai. Žinoma, pastarieji dar prideda labai socialdemokratišką nuostatą, kad jei nėra pinigų, reikia skolintis, bet nutyli, kad dar ir jiems būnant valdžioje jau niekas Lietuvai nebeskolino, nors ir buvo bandymų pasiskolinti.

Didžiausias šalies dienraštis tikina, kad „Jeigu valdžia skatina mažiau vartoti ir pati mažiau išleidžia, šalies pramonė turi tik vieną galimybę, parduoti savo gaminius - vežti į užsienį”. O kaip pavyzdys, pateikiamas Lietuvos žemės ūkis. Gal pradėkime nuo to, kad ūkininkai nebegali konkuruoti savo šalyje, todėl kad prekybos monopolininkai yra užsikėlę tokius antkainius, kad Lietuvoje šios produkcijos jau nebeapsimoka pardavinėti. Jei šios produkcijos niekas nebepirks, visų pirma prekybininkai turės sumažinti savo pelnus sumažindami produktų pardavimo kainas. Be to prekybininkai turi erdvės išsilaikymui. Leiskite paklausti: kodėl toje pačioje „brangiausioje” Švedijoje galiu nusipirkti naujausią Nokia telefono aparatą penkiais šimtais litų pigiau nei Lietuvoje, o drabužiai tame pačiame Stokholme kainuoja bene trečdalį pigiau nei čia, Lietuvoje? O ką jau bekalbėti apie beveik susilyginusias maisto prekių kainas Londone ir Vilniuje.

Be to, Lietuvos vartotojai ne visada ir perka tas lietuviškas prekes, taip skatindami prekybos deficitą ir šalies įsiskolinimą užsieniui. Tiesa, tai didiesiems prekybos tinklams nerūpi. Negirdėjau, kad jie skatintų „Pirk prekę lietuvišką”. Dienraštis taip pat aprašo liūdną Andželos Jakubauskienės šeimos istoriją. Šeimai su dviem mažamečiais vaikais ir ką tik iš darbo atleistu vyru tenka gyventi tik už septynis litus per dieną. Bet nepamirštama pridurti, kad ponia Jakubauskienė dėl šios situacijos kaltina tiktai valdžią, bet dink Dieve, ne save.

Liūdnoje Jakubauskienės istorijoje po prakeiksmo valdžiai, vilnietė atskleidžia visas šeimos finansinio kracho priežastis. Šeima Vilniaus standartais ne ką labai ir uždirbdama, pasirodo už paskolą įsigijo naują televizorių, kompiuterį, šaldytuvą, skalbimo mašiną. Netgi nenaują automobilį. Be to, ponia Jakubauskienė dar pasiėmė paskolą giminaitės vestuvėms, kadangi buvo pakviesta į svočias. Deja, vyras neteko darbo, ir jau antra savaitė niekaip nesugeba užsiregistruoti bedarbių biržoje, „nes darbuotojai nespėja aptarnauti visų norinčių”. O ponia Jakubauskienė, deja, buvo priversta pakeisti vieną darbą kitu.

Ar ponia Jakubauskienė turi teisę kaltinti taip vadinamą valdžią, kad imdama paskolas nesugebėjo paskaičiuoti savo šeimos biudžeto? Ar dienraštis, kuris progai pasitaikius propaguoja liberalius principus ir pagrįstai skatina savo skaitytojus gyventi savo galva ir mažiau priklausyti nuo valdžios, skatina tokį mąstymą atkasdamas tokias istorijas?

Ar pasakius, kad A vyriausybei nevertėjo sugaišti šiek tiek brangaus laiko ir pasakyti B? Gal reikėjo daugiau laiko skirti aiškinimams, kad jeigu jau ir toliau „švęsime” ir nieko nesiimsime dauguma pensininkų kitą mėnesį negaus pensijų, kaip ir tie patys biudžetininkai negaus atlyginimų, nes Socialdemokratinė voveraitė ižde riešutukų ,deja, nepaliko, o dar ir savo uoloje išgriaužė ne vieną skylutę. O trumpiau, valstybės iždas tuščias, ne tik tuščias, bet paskendęs skolose.

Deja, bus bankrotų, bus masinių atleidimų. Bankrotuos tie verslai, kuriems niekada ir nebuvo lemta atsirasti. Tai tos statybos bendrovės ,pristačiusios namų per tris mėnesius, kuriuos naujiems gyventojams reikia pritaikyti gyvenimui. Bankrotuos batų siuvyklos,nesugebančios pataisyti batų, restoranai, kurių patiekalai neverti kainų, ir laikraščiai, kurių Lietuvos vartotojams paprasčiausiai nereikia. Rinka apsivalys nuo butaforinių įmonių ir paslaugas teikiančių verslų bei su „kvapeliu” dirbančių santechnikų. Bankrotuos tas verslas, kuris nesugeba pagaminti tinkamos kokybės prekės ar suteikti kokybiškos paslaugos. Trumpiau, vėl ateina laikai, kai pinigus teks užsidirbti, tikrąja to žodžio prasme.

Grįžtame kelis žingsnius atgal į tikrąją rinką, kurioje pagrindinė vertybė yra ne „pigūs” pinigai, o sugebėjimas ramiai ir nuosekliai tuos pinigus uždirbti ir racionaliai juos panaudoti. Trumpiau, ši krizė nuleis mus visus ant Lietuvos žemės, kurioje mes nebegalėsime įsigyti trijų butų ir žemės sklypo prie ežero, keisti mašinas ir televizorius taip dažnai kaip keičiame kojines. Esame iš tos žemės, kurioje mes negalime sau leisti pirkti atostogų Tailande ir voliotis paplūdimiuose kartu su vokiečiais ar švedais, kurie kūrė tokį žemišką kapitalizmą jau kelias generacijas.

Lietuvoje dažnai pateikiami įvairių tarptautinių autoritetų raginimai valstybėms atrėžti gabalėlį ir išleisti daugiau pinigų ekonomikos atgaivinimui.Taip Tarptautinio Valiutos Fondo vadovas Straussas-Khanas yra paraginęs vyriausybes leisti pinigus, bet pamištama paminėti, kad prieš kelias savaites šio fondo misija Lietuvoje rekomendavo taupymo ir biudžeto balansavimo politiką. Nuolat cituojamas Nobelio laureatas Krugermanas ragina vyriausybes išlaidauti, bet pamirštama paminėti, kad kitas tarptautinis finansų ekspertas, Europos Sąjungos Komisarė Grybauskaitė, vis primena, kad šis patarimas tinka ne visoms šalims. Vakarų Europos šalys raginamos išlaidauti ir skatinti vartojimą, nes šių šalių gyventojai liovėsi pirkti. Nebepadeda net Kalėdiniai išpardavimai ir nuolaidos. Deja, Lietuvoje įvykiai klostosi priešingai - lietuviai pagauti ekstazės vis dar išlaidauja.

Be to, situacija skiriasi ir tuo, kad dauguma Vakarų Europos šalių turi iš ko „išlaidauti” ir joms nereikia skolintis. Lietuvos padėtis kardinaliai kitokia - mes savo rezervų neturime. Neturime net ir to milijardo eurų, kuriuos turi Estija, sugebėjusi planuoti į ateitį ir taupyti. O skolindamiesi tam, kad ir toliau skatinti vartojimą, padėsime didiesiems prekybos centrams, bet ne sau.

Tai tiesa, kad vyriausybė daro ne viską, kad išvengtų pagristų kritikos strėlių. Jeigu jau visi veržiamės diržus,tai visi ir veržkimės. Kaip beišvedžiotume faktas yra tas, kad parlamentarai gauna didesnius atlyginimus. Jeigu jau kalbame apie solidarumą reikėtų pradėti nuo savęs. Juokingai skamba, kad parlamentarai negali susimažinti savo atlyginimų, nes neleidžia konstitucija. Gal tada verta pakeisti tokią konstituciją? O jei ne, gal tada galima nustatyti krizinę parlamentarų algą, o likusius pinigus grąžinti į tą patį biudžetą, ar tas perteklines lėšas skirti kokiam nors specialiam fondui bedarbių šeimoms paremti. Nukirpus po du tūkstančius nuo kiekvieno deputato algos, būtų įmanoma paremti mažiausiai pusė tūkstančio šeimų.Galima atrasti įvairių būdų, reikia tik turėti noro. Tik pagalvokite kaip pakiltų parlamento prestižas.

Yra įvairių nuomonių apie krizės įveikimo būdus. Bet visiems reikia suprasti, vartojimo laikai baigėsi, o skolas reikės grąžinti. Kaltinti galime tik patys save, todėl kad maitinome savo burneles ir socialdemokratų voveraitę ne savo, o skolintais riešutais. Riešutukus reiks grąžinti, o tam ir išsirinkom konservatorius. O kai „nedorėliai” konservatoriai vėl į uolą pririnks pakankamą kiekį riešutukų, vėl išsirinksime socialdemokratų voveraitę, kuri visus tuos riešutukus labai smagiai sugrauš. Ir vėl galėsime kaltinti visą pasaulį, bet gink Dieve, tik ne save. Mes tai tikrai mokame daryti. Mėgstame valgyti duoną su druska, o jei dar ta duona -riešutų…

Rodyk draugams

Lietuvos verslas – nuo vilko ant meškos

Daug kalbama, kad dabartinė Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybė niekaip nepasimokė iš Gedimino Vagnoriaus klaidų ir, neigdama blogą šalies ekonominę padėtį, tik dar smarkiau pakenkė. Viena bėda nevaikšto.

Na, bet vyriausybė yra vyriausybė, ypač prieš rinkimus. Vis dėl to keista, kad iš dešimties metų senumo klaidų nepasimoko tiek verslo struktūros, tiek ekonomikos ekspertai. Siaučiant pasaulinei finansų krizei ir jau prasidedančiam pasauliniam ekonomikos nuosmukiui, Lietuvoje sukurta pasaka, kad vienintelis lietuviško verslo išsigelbėjimas tai - Rusija.

Nors reikia pripažinti, kad šie ekonomistų ir analitikų raginimai „atsigręžti” į nepasotinamą Rusijos rinką jau pamažu aprimsta, nes pasaulinė krizė jau ne tik prie Rusijos vartų, bet jos giltinė jau įsisukusi ir į Rusiją. Stebina tai, kad to nepastebi mūsų vyrai iš Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos. Štai šiandieną, Rusijos ambasadoje jie pasirašo kažkokias tai bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ambasadoriumi, nes anot pranešimo spaudai „Šiuo metu Lietuvoje verslininkams tikrai nėra kur kreiptis, norint intensyvinti, aktyvinti verslo ryšius su Rusija”.

Pasirodo, kai visi neša sveiką kailį iš Rusijos rinkų, Lietuvos verslininkai norėtų aktyvinti savo veiklą Rusijoje. Šiuo metu didžiausia Lietuvos importo ir eksporto partnerė yra būtent Rusija.

Ar nebūtų verta susimąstyti, kad šalis, t.y. Rusija, kuri nenumaldomai artėja prie 1998 situacijos jau yra pavojinga. Iš ten reikia bėgti, o ne investuoti. Ar tik Lietuvos verslo struktūros, bėgdamos nuo vilko iš vakarų nepapuls meškutei į nasrus, eilinį kartą…?

Rodyk draugams

Kam šoka Valinskas?

Šiaip, tik kelios teorijos, kurios gimė mano galvoje ir jų negaliu įrodyti, bet.

Akivaizdu kad nei Socdemai nei Tevynės Sąjunga dabar nenori valdžios. Jos puikiai supranta kad politinė partija dabar atėjus į valžią bus pasmerkta. Tevynės Sąjunga tą kelią jau praėjo, atėjusi į valdžią, ėmusi nepopuliarių reformų, bet prarado rinkėjų pasitikėjimą.

Socdemai tam kad neformuoti koolicijos užvedė savo dainelę apie progresinius mokesčius. Tai nebus priimtina visoms jėgoms kurios jau renkasi kėdes Seime.

Dar gražiau, netikėtai Prisikėlimo partija pareiškia kad jie nepalaikys progresinių mokesčių. Valinsko partija tiesiog ‘numetama’ Tevynės Sąjungai. O tam kad dar paaštrinti šį konfliktą Valinskas pareiškia kad Kirkilas netinkamas į Premiero posą. Čia dar nauja TV Forumo laida kurioje Kirkilas ‘kovoja’ su Valinsku. Kaip gi neatsiminus ‘dvikovos’ tarp Kirkilo ir Vilniaus Prekybos to pačio pavadinimo dienraščio puslapiuose per derybas del Leo LT kurimo.

Prisikėlimo partija jau atliko pusę ‘savo darbo’, nuskabė balsus nuo tvarkiečių, darbiečių, o dar netyčią ‘nepridėjo’ balsų valstiečiams ir soclibams. O dabar, priklausomai nuo socialdemokratų konjaktūrinių poreikių dreifuos iš kairės į dešinę, o tiksliau atgal arba į priekį, o tai jau primena šokio žingsnelius. Tik įdomu kas užsakė muziką.

Ekonomistai G. Nausėda ir V. Titorenka teisūs teigdami kad Tevynės Sąjunga būtų optimaliausia jėga galinti išvesti Lietuvą iš ekonominės krizės nes jau turi patirties. Atsiminkime Rusijos krizės pasekmes Lietuvos ekonomikai, ir Kubiliaus vyriausybės veiksmus kurie paklojo pamatus Lietuvos augimui. Mes taip pat puikiai žinome kokią kainą sumokėjo ši partija už reikalingas ir nepopulias reformas. Bet to nereikia priminti kokia partija puikiai naudojosi šiais vaisiais dvi kadencijas iš eilės.

Partija ‘paėmusi’ valdžią dabar, sumokės už tai labai brangiai. O čia jau nesvarbu ar ši partija imsis nopopuliarių reformų ar ne. Nors ir sunku ginčiotis su Premjieru Kirkilu, bet krizė artėja. Sunku pasakyti ar ji smogs 1998 smūgiu bet ji bus. Labai realu kad krizės pasekmės naujam Seimas bus tragiškos ypač po vienerių gal dviejų metų. Nenustebčiau jei naujas Seimas neišsilaikęs visos kadencijos bus paleistas o penkioliktos vyriausybės partijos bus pasmerktos arba išnykti arba vėl kelias kadencijas ‘mėgautis’ opozicijoje. Ar tik ne ta pati partija už kelių metų laimės neeilinius rinkimus kai Lietuvos BVP vėl pradės augti.

Rodyk draugams

Rinkimų 2008 prognozė

Kadangi oficialiai rinkimai jau įvyko pabandysiu atspėti busimą partijų išsidėstymą Seime.





  • Konservatoriai 23%


  • Tvarkiečiai 17%


  • Darbiečiai 14%


  • Valinsko partija 13%


  • SocDemai 13%


  • Valstiečiai 7%


  • SocLibai 7%


  • Nepartiniai 5%

Jau nebedaug laukti liko.

Rodyk draugams

London City, the Economist ir Miuncheno suokalbis

Pasaulis įvairiai pažymėjo Miuncheno suokalbio metines. Tai gana įdomiai aprašė istorikas Niall Ferguson „FT Weekend Magazine” (Sept 27/28).

Pasirodo, kad ne tik vien paprasti britai sveikino Chamberlain’ą „atvežusį taiką”. „London City” finansininkai taip pat kėlė šampaną, vadindami savo Ministrą Pirmininką didvyriu. Visa tuometinė britų spauda mirguliavo liaupsėmis MP ir optimizmu. Tame chore ne paskutiniu smuiku griežė ir „The Financial Times”.

Vis dėl to, kai kurie nepritarė tai euforijai. Vienas iš tokių buvo „The Economist”. Komentuodamas Miuncheno sutartį, savaitraštis be galo tiksliai atspėjo artimą ateitį.

„The Economist” ir dabar aršiai kritikuoja Rusijos veiksmus, nors nuo jo neatsilieka ir FT. Belieka tikėtis, kad šį kartą bus įsiklausyta į jo nuomonę. Tačiau, „London City’je” ne visada galima tikėtis gauti patį geriausią patarimą.

Rodyk draugams

Kaip Pilotai įsimilėjo ‘Pilotą’…

Sako, kad meilė – tai neracionalus jausmas. Jei tikrai myli, nebūtina žinoti atsakymo į klausimą kodėl. R. Pakso išvadintas „ekonomistu“ britų publicistas Edwardas Lucas, kuris gerai išmano Rytų Europos reikalus, niekaip nesupranta, iš kur ta absoliuti didelės lietuvių dalies meilė Paksui ir Uspaskichui.

Kaip gali būti, kad Pakso ir Uspaskicho šešėliai temdo lietuvių protus? Netgi tų lietuvių, kurie buvo pasiruošę padėti savo galvas Sausio tryliktosios naktį po sovietų tankais.

Gruzinus už karštakošiškumą pašiepdami, patys nė nepastebime, kad esame net labai panašaus temperamento. Emocionalūs.

Be galo mylėjome Lietuvą ir galvojome, kad mylime demokratiją, kartu karštai nekęsdami Sovietijos ir jos primestos diktatūros. Bet greitai meilė virto neapykanta ir atvirkščiai. Gal ir tiesa, kad emocionalius žmones yra lengva valdyti manipuliuojant jų jausmais. Žinant tai, gal ir nebuvo verta po okupacijos siųsti čia penktąją koloną kaip į Latviją ir Estiją, nes emocionalią tautą galima ir kitaip valdyti.

Tai kaip atsakyti į „ekonomisto“ Lucaso klausimą? Gal todėl, kad meilė ir neapykanta yra patys stipriausi jausmai? Gal todėl, kad lietuvių emocionalumas ir yra ginklas, kuris naudojamas prieš mus pačius?

Bet ką aš čia apie visuotinę ir absoliučią meilę. Pakalbėkime apie tikrą meilę, o tokia meilė pagal lietuvių posakį gali būti tik tarp vyrų.

Norėčiau ir vėl pasveikinti „pilotiečius“ už pavyzdinę rinkimų kampaniją.
Ir vėl puikus kampanijos planavimas, kylantys (ar bent jau nemažėjantys) reitingai. Būtų be galo įdomu sužinoti, iš kur „pilotiečiai“ atranda tokius genealius „PRščikus“ – viešųjų ryšių atstovus. Na, praeitą kartą tai buvo rusų „almaxai“, šį kartą šmėstelėjo žurnalistė iš Ukrainos, kuri, lyg ir atsitiktinai, dalyvavo ir prorusiško Janukovičiaus rinkimų kampanijoje. Nors šis Ukrainoje tada pralaimėjo, bet buvo labai jau arti Prezedento posto. Tiesa, ši žurnalistė dingo iš akiračio.

Gal tai lietuviška viešųjų ryšių kompanija taip genialiai dirba? Jei taip, tai susidaro toks įspūdis, kad iš beveik visų Lietuvos politinių partijų tik „pilotiečiai“ sugeba pasirinkti pačius geriausius. Gėda visoms kitoms partijoms.
O jei tai užsieniečiai, tai iš kokio užsienio? Būtų labai sunku patikėti, kad vakariečių „PRščikai“ sukurtų tokį nepriekaištingą planą, kuris būdamas kupranugario dydžio taip sklandžiai pralįstų pro adatos skylutę. Taip „išmuilinti“ naują sugriežtintą rinkimų įstatymą gali tik tikri savo srities genijai. O kas gali paneigti, kad šie suvaržymai buvo kuriami specialiai ne „tvarkiečiams“? Gal ir klystu, bet sukurti planą, kaip idealiai apeiti įstatymą, gali tik tie, kurie jau turi gražios patirties šiuose viražuose.

Tuo tarpu „pilotiečių“ vadas kovoja už tvarką, teisingumą ir moralines vertybes. Partijos programą aiškiai dėsto: „Sieksime iš žmonių sąmonės išguiti politikos kaip nešvarios veiklos sampratą.“ O naujo moralinio prisikėlimo vedliui neparausta nei viena ausis, kai jis TV žurnalistui pareiškia neturįs nieko bendra su filmu „Pilotas“.

Nors vis dėlto prisipažįsta, kad pagrindinis herojus jam primena jį patį. Be to, moralios politikos skelbėjas yra įsitikinęs, kad filmas, rodomas už dyką įvairiuose miesteliuose ir kiekvienoje premjeroje dalyvaujant partijos lyderiui iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms, neturi nieko bendra su rinkimais.

O ką jau kalbėti apie pagrindinį „Pilotą“, kuris labai jau panašus į kitą pilotą, sėdintį pirmoje salės eilėje.

Be to, tikras pilotas yra įsitikinęs, kad filmas apie „Pilotą“ primena jį patį, taip jam patinka, kad jis jį pasiruošęs žiūrėti net keturiasdešimt kartų iš eilės. Ar tik tikrasis pilotas nepamilo kino apie „Pilotą, panašų į jį“ dėl to, kad gali pažiūrėti naująją lietuviškąją klasiką už dyką, kaip ir kiti rinkėjai? Įdomu, kodėl jis, pamiršęs visas rinkimų batalijas, atsidavė tikrajam menui ir taip netiesiogiai reklamuoja Matulevičiaus ir režisierių talentą. Rinkėjai turbūt pagalvoja, koks kilnus šis filantropas, jam nerūpi niekas daugiau šiame pasaulyje – tik kinas – ir pasisėdėjimas vienoje salėje su kino gerbėjais.

Niekaip nesuprantu, kaip čia taip komisijos pradėjo įtarinėti partijos lyderį uždrausta reklamos agitacija. Apkaltinkite žmogų narcizmu, nes partijos lyderis pilotas nieko nepažeidžia, jis tuo „tvirtai įsitikinęs“. O jeigu jis „tvirtai įsitinkinęs“, tai jau šventa, kaip stojimo į Europos Sąjungą sutartis, iškalta akmenyje. Už blogą skonį turbūt Lietuvoje dar niekas nebuvo nubaustas.

Čia apie aukštąjį pilotažą, bet to piloto reitingai nemažėja. O štai LNK pilotas nusprendė padidinti reitingus. Kur čia matyta, net valstybininkų LRT jau ant kulnų lipa. Štai čia to tikrojo piloto ir LNK piloto skirtumai ir baigiasi. Kas gali paneigti, kad pilotas iš filantropišku paskatų iškeitė rinkimus į lietuviško kino populiarinimą, o LNK pilotas, įkvėptas kilnios filantropijos jausmų, nusprendė taip pat prisidėti prie šios kilnios misijos. Net nenustebčiau sužinojęs, kad LNK pilotas gaus pagrindinę Nacionalinės pažangos premiją už lietuviško kino rėmimą. O ką, jei dar ir LNK pilotas, įkvėptas filantropinių paskatų, sumokės vargšams artistams ir jų rėmėjams, kurie taip pat iš kuklumo nenori būtų paminėti.

Mielieji, ką jūs čia kalbate, kinas „Pilotas“ bus rodomas, nes tai – naujas lietuviško kino šedevras. Jo reklamuoti jau nebereikia, nes apie jį ir taip visi žino. Jokios politikos. O kodėl prieš „Piloto“ demonstravimą nepasikvietus į studiją tikro piloto ir nepasodinus jo į kritiko vietą, na, pasakyti porą žodžių apie kino vertę.

Pilotas, peržiūrėję „Pilotą“ keturiasdešimt kartų, tikrai turėtų ką pasakyti. O jei dar ir piloto žmona prisijungs ir iškvies kuklųjį pilotą pašokti… Rinkimų agitacija. Ką jūs, ponai. Tai tik nekaltas lietuviškas kinas, kaip ir „Tadas Blinda“, „Mano mažytė žmona“ ar „Velnio nuotaka“.
Tai juk labai normalu. Mūsų kanalas juk rodo bent po vieną lietuvišką kiną jau ištisus metus, tai kodėl negalime parodyti „Piloto“?

Ir, patikėkite, kelios dienos iki rinkimų – tai tik nevykęs atsitiktinumas. Žinoma, daugelis tuo patikės, gal netgi ir Vyriausioji rinkimų komisija.
Tik ar tuo tiki LNK pilotas? Kerštas valstybininkams už „Leo LT“? Žmogus, apkaltintas ryšiais su kai kuriomis žvalgybomis, galėtų pasirinkti ir kitus keršto įrankius. Lietuvis gali pradėti tikėti „Maximos“ piloto žodžiais.

Jei taip atsitiks, kitą dieną mūsų šaunioji žiniasklaida spausdins straipsnius apie nešvarius pinigus, machinacijas ar rusų ranką. Tos pačios žiniasklaidos puslapiuose puikuosis atviri ir paslėpti užsakomieji straipsniai su ministrės ar ministro nuotraukomis, žibės reportažai iš neseniai atšoktų parlamentarų vestuvių, kelionių įspūdžiai. O gal nekaltas reportažas apie politiko sodą, pomėgį žuvauti ar pokalbis apie mėgstamą knygą. O kita žiniasklaidos priemonė, trimituojanti apie rusėjančią Lietuvą ką tik įsigytoje televizijos stotyje, ir toliau transliuos rusiškus kinus su subtitrais.

Čia ir turbūt būtų atsakymas Lucasui – kokie esame, už tokius ir balsuojame.

Rodyk draugams

LRT misija ‘išlikti’ įvykdyta, laikas keisti misiją

Viename iš intervių paklaustas ar Ministras Pirmininkas nekietina atsistatydinti dėl kritusių Socialdemokratų reitingų partijos lyderis atsikirto, pats geriausias reitingas yra rinkimai.  Ką besakytų Gediminas Kirkilas partijoms reitingai labai svarbūs, ypač toms kurios dirba UAB’o principais.  O ar turi reitingai rūpėti TV kanalams?  Jeigu tas kanalas komercinis, sukurtas kokio tai UAB principais, atsakymas vienareikšmiškas.  Taip, tokiai verslo struktūrai reitingai tai financinė nauda, pelnas.  Tokie tikslai yra tų televizijų įstatuose, kitaip pavadinus jų veiklos misija.  O kokia pagrindinė Lietuvos Nacionalinio tranasliuotojo (NT) misija?  Pažvelgus į mūsų NT transliuojamas programas susidaro įsūpidis kad šio transliuotojo misija panaši į bet kokio komercinio kanalo – kuo didesni reitingai, o išvertus į paprastą kalbą pelnas.  Pažvelkime gyliau kodėl taip yra, ką tai reiškia mūsų visuomenei ir kaip reikėtų ‘grąžinti’ Nacionalinį Transliuotoją į jo tikrą misiją.

Kiekvienų metų pabaigoje vyksta įvairūs konkursai kurie paskelbia asmenis ar organizacijas daugiausiai pasiekusias savo srtiyje.  Gal reikėtų sugalvoti nominaciją asmenims kurie išsilaikė valstybinėje tarnyboje visą kadenciją?  O jei ta kadėncija dar ir buvo pavykusi tokiam asmeniui reikėtų skirti ir apdovanojimą, gal net ir žemės sklypą.  Dėja tokios nominacijos Lietuvoje nėra.  Jeigų tokia būtų pasiūlyčiau potencialų nugalėtoją, NT generalinį Direktorių Kęstutį Petrauskį.

Jeigu NT būtų komercinis projektas net neabiejoju kad generalinis direktorius nuskintų ne vieną geriausio vadybininko, ar sekmingiausio metų projekto titulą.  NT iš nustekiantos organizacajos tapo solidžia komercine struktūra, plečiančią savo veiklą, kuri jau pradėjo transliuoti LTV World Vakarų Europoje.  Kęstutis Petrauskis NT misiją ‘išlikti’ įvykdė su kaupu, NT išliko, sustiprėjo.  Bet atėjo metas keisti NT misiją, t.y. grįžti prie tikrosios NT misijos – tarnauti visuotiniam interesui.

Sakoma parodyk savo draugus ir aš paskakysiu kas esi tu.  Dėl įvairiausių priežasčių daugeliui lietuvių televizorius yra pats geriausias draugas.  O pažvelgus į statistinio tautiečio geriausią draugą veizdelis tikrai ne koks. Todėl matant Lietuvoje žiūrimiausius TV kanalus gal ir nevertėtų taip stebėtis kad tauta ‘bulvarėja’.

Į pastabas dėl bulvarinių laidų gausūs žydrūjų ekranų draugai atrėžia, o ką gi daugiau žiūrėti?  Atsakymas aiškus - LTV2, bet dauguma juk atsakys kad tai aukštos kultūros kanalas, kad ir koks jis bebūtų nuostabus, ne visiems įkandamas.  Vakarietiškos demokratijos šalyse, kurios gal labiau išsidėstę Europos Šiaurėje seniai suprasta kad komercinių televizijų džiunglėse tautos moraliniam klimatui palaikyti yra būtina alternatyva – nepriklausomas nacionalinis transliuotojas.  Nepriklausomas nei politiškai nei ekonomiškai.  Tokio transliuotojo svarbą pastebėjo net ir prancūzai, bet apie tai vėliau.  Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie politines priklausomybes.  Norėčiau pažvelgti į ekonominę mūsų visų NT priklausomybę kuri sąlygota ‘vergystės reitingams’.

Nesiimsiu kritikuoti Lietuvos nacionalinio transliuotojo laidų kokybės, jų objektyvumo ar šališkumo, bet manau kad NT transliuoja kokybiškiausias TV ir radijo laidas.  Dėja reikia pripažinti kad už tai NT turėtų dėkoti savo konkurentams –– komercininkams kanalams ir radio stotims.  Nors Žinių Radijas yra maloni išimtis.

Tad kodėl gi reikia keisti NT misiją?  Atsakymas paprastas - NT reikalingas gelbėijmo ratas tam kad ‘ištraukti’ jį iš reitingų liūno.  Mūsų valstybės veidas ir siela šiuo metų yra įstumta į komercinių kanalų pelkę ir murkdoma joje panašėja į bulvarinė televiziją.  NT turi priklausyti valstybei ir tarnauti jos interesams o ne vergauti reitingams.  NT negalės vadintis ‘Valstybiniu’ jei jis nesugeba išgyventi be reklamos ir yra priverstas konkuruoti su ypač blogo skonio komerciniais kanalais dėl reitingų.  Tai supranta Šiaurės Europos šalys skinančios pirmąsias vietas pasauliniuose dekomkratijos indeksu lentelėse, tai jau pradeda suprasti prancūzai, tai supranta ir estai.

Kovoje dėl reitingų NT priverstas nusileisti iki žemo komersantų lygio tam kad išsikovoti savo vietą po reklamos davėjų saule.  Galime ilgai ginčiotis kad ‘nusileidus’ iki komercinių kanalų lygio teoriškai įmanoma ‘pagrobti’ kai kuriuos komercinių kanalų žiūrovus ir po truputi ‘atvesti’ juos į ‘tobulėjantį ir augantį’ NT.  Tokiu būdu, ‘atsigręžus į tautą’ NT atliks savo misiją šviesti ją.

Dėja riškėja tendencija kad NT, pasišovęs išgelbėti tautiečių sielas nuo komersantų, po truputi įsilieja į tų pačių komersantų ‘gretas’.  O ką, NT žiūrimumo reitingai per kelis metus pakilo pusiau, reklamos davėjai pasiruošę mokėti vis daugiau.  NT gerai gyvena, o su šou žvaigždėmis dirbti linksmiau.

Žinant Lietuvos verslininkų ‘reklamos užsakymų davimo’ ypatumus ir turint galvoje ne pačią skaidriausią Lietuvos žiniasklaidos konjaktūrą nejučiomis susimastai kai per TV Forumo laidą po pono Marcinkevičius išmestos ‘Mockaus KGB’ anties malonus pranešeijo balsas paskelbia ‘Daugiau apie tai po trumpos reklaminės pertraukėlės’.  O pirmoji reklama skelbia ‘Maxima – apie mažas kainas pagalvota’.  Žinoma, tai greičiausiai sutapimas, bet jeigų nebūtų reklamos paprastam žiūrovui nereikėtu savęs klausinėti ‘hmm, o ką jeigu?’.

Kita daugiau nei keista istorija kai NT pozicija skandalo dėl alkocholio draudimo įstatymo.  Suprantama, įstatyme įsivėlė klaida kurią reikėjo pataisyti.  Vis dėl to gal nereikėjo Generaliniam dirėktoriui Petrausikui ‘įsilieti’ į komersantų chorą kurie netgi imdamiesi neetiškų būdų atakavo įstatymą pasiūliusius politikus.  Skandalo įkarštyje p. Petrauskis aiškiai konstatavo kad NT, kartu su komersantais pasipiktinę įstatymu, kadangi negalės tautai rodyti sporto transliacijų.  O kaip dėl VT misijos vilkti tautą iš alkocholizmo liūno?  O gal tai buvo nuoširdus susirūpinimas dėl galimų trukdžių transliuoti tiesioginias soprto varžybas per LTV?  Ir vėl, žinant kad LTV uždirba iš transliuojamos reklamos pradedi nejučiomis galvoti ‘hmm, o ką jeigu?’.  Tada reikia daryti prielaidą kad ir komerciniai kanalai galvojo tik apie krepšinį, varžybų transliacijos laiką ir apie Lietuvos blaivinimą, daugiau apie nieką.

NT nevertėtų konkuruoti su komercinemis struktūromis naudojant jų metodus, tai yra ‘auginanti’ savo reitingus pigiomis ‘kultūringomis pramogomis’.  Tokių ‘kulturingų pramogų’ pilna komerciniuose kanaluose.  Kai pradedi ‘gėdinti’ komersantus dėl vis prastėjančių laidų kokybės jie atkerta, mūsų reikalas yra keliti reitingus ir daryti pinigus, mes ne bažnyčia, mes turgus.  Ir dar pataria pasižiūrėti kas darosi NT, ir teisingai porina kad tai NT pareiga šviesti visuomenę. Ir čia žmogau nieko nepridėsi.

Rodos visi supranta kad subtitruojamos užsienio programos ir filmai padeda greičiau išmokti kalbų, praturtina laidos ar kino meninė vertę.  Bet NT atkerta, mes to negalime daryti nes žiūrovai pabėgs pas komercinius kanalus.  Kris reitingai, menks pajamos iš reklamos, neturėsime iš ko mokėti atlyginimų.  Ir tada norisi paklausti, koks yra NT tikslas, reitingai ar kokybė ir tautos švietimas?

Ar tik tas reitingų vaikymasis nestumia NT ir komercinių kanalų į vieną ‘beskonybės’ lygą?  Susidaro įspūdis kad ne NT diktuoja sektinas madas mūsų visuomenėje bet komersantai diktuoja madas NT.  Komerciniai kanalai dievagojasi kad negali subtitruoti nes ‘vyresni’ žiūrovai nuo jų nusisuks.  O rusiškus kinus ir laidas subtitruojame dėl tų pačių ‘pagyvenusių’ žiūrovovų patogumo. Ši ‘susirūpinusiūjų’ tendencija iš LNK persimetė ir į TV3.  Greitai ir TV3 kanalas jaunimui Tango TV iš ‘susirūpinimo’ pagyvenusių žiurovų patogumui, pradėjo retransliuoti rusiškas laidas ir kinus originalo kalba, su subtitrais.  Net nereikia priminti kad jaunimui skirtasis Tango TV netransliuoja nei vienos Vakarietiškos laidos originalo kalba nėra ar bent jau neteko matyti.

Tendencija aiški, komersantai gauna subsiduojamą Rusijos TV produkcija, gal netgi jau ir su subtitrais lietuvių kalba.  Jaukinamas žiūrovas rusiškiems niekalams.  O rezultatai matomi plika akimi, “Likimo ironija 2” tapo pirmąja Rusijoje sukurta juosta, kuriai per kelias savaites Lietuvoje pavyko surinkti daugiau nei 1 mln. litų pajamų. Ši juosta tai dešimtoji tokio tipo milijonierė mūsų šalies kino rinkoje.  O gal šis milijonas surinktas tų pačių pagyvenusių žmonių kurie nostalgijos genami, nusprendė pirmą kartą, nuo nepriklausomybės atgavimo laikų, apsilankyti kino teatre ir parodyti tiems jauneliams iš kur kojos dygsta.  ‘Likimo ironija 2’ tai tik primoji kregždė, auginama auditorija ir ‘Likimo ironijai 3’ ir ‘Likimo ironijai 4’.

Jeigu jau pasirinkta aukštų reitingų dėl reklamos kryptis NT teks taikytis su paskutininėmis kolegų konkurentų madomis ir transliuoti rusišką produkciją.

Tad kaip ‘reonacianalizouti’ NT ir ištempti jį iš šio liūno?  Gal būtų verta pažvelgti į prancūzų iniciatyvą dekomercializuoti savo NT.

Ekstravagantiškasis Sarkozy prarijo savo pranzūzišką išdidumą ir nusiuntė patarėją kultūros klausimais į Didžiają Britaniją pasisemti patirties kuriant NT.  Prancūzai nebūtų prancūzais jei recepto nepaskanintų savais ingridientais.  Pasirodo kad prancūzai negrąžins nepopuliaraus abonimetinio mokečio ir atsisakys reklamos o už reklamą prarastos lėšos bus kompensuojmo iš komercinių struktūrų.  Lėšos NT bus paimtos papildomai apmokestinant mobiliuosius operatorius, internetinio servisų provaiderius, ir žinoma komerciniai transliuotojai turės atseikėti tam tikrą procentą pajamų gaunamų už reklamą.

Juokais nejuokais bet Lietuvoje turbūt antra tiek lėšų būtų įmanoma surinkti iš komercinių transliuotojų papildomai apmokestinant produkciją kuri yra gaunama iš ‘šalių neatitinkančių Euroatlantinių kriterijų’.  O jei dar apmkokestinus ‘Liubė’ ‘Kabzonus’ ir ‘Vaikules’ džiuginančius vis jaunėjančius žiūrovus, NT turbūt savo dispozicijoje turėtu daugiau lėšų už visus komersantus sudėjus kartu.  O ką daryti, Lietuvos ‘Likimo ironija’ kartojasi tad gal įkrėtus šiek tiek proto kemercinėms struktūroms paploninant jų kišenes situacija rinkoje radikaliai pasikeistų.

Atsisakius priklausomybės nuo reklamos ir reitingų bei tinkamai remeiama  iš valstybės NT galėtų sau leisti malonumą nesimurkdyti tame pačiame reitingų purve kuriame murkdosi visos likusios televizijos, tuo pačiu murkydami ir Lietuvą.  Tuo labiau eliminuotas konkurentas reklamos rinkoje turėtų džiuginti komercinius kanalus tad  papildomi mokesčiai komercininkų neturėtų labai nuliųdinti ir nuskurdinti.  Tai bus savotiškas socialinės atsokomybės mokestis, savotiškas priešnuodis prieš komercinių kanalų dėka vulgarinamą ir rusinamą tautą.  O tam reikėtų pasisemti patirties iš kaimynų ir sutvarkyti įstatiminę bazę.  Seimo nariams juk rūpi Lietuvos įsitvirtinimas vakarų informacinėje orbitoje.  Juk nenorime kad su Lietuva pasikartotu istorinė ‘Likomo ironija’.  Tankų nebus, nereikės ir naftos.  Ar tik po tai kai ‘Likimo Ironija 15’ sumuš visus Lietuvos kino reatrų žiūrimumo rekordus nebus per vėlu?  Tada jau nebereikės ir subtitrų.   

Rodyk draugams

‘Pilnametė’ Lietuva, ‘Sieg Heil!’, liberalizmo pyragas ir ‘suvereni lietuviška’ demokratija!

Dauguma komentatorių, politikų gausių šventinių renginių metu sveikino Lietuvos valstybę sulaukus ‘pilnametystės’. Grąžūs žodžiai, nors lyginti valstybės amžių su žmogaus amžiumi netaisinga bet kodėl gi ne. Kalbėjusieji pažymėjo kad šių metų Kovo 11 išaugo pirmoji nesugadintų jaunuolių karta pirma įkvepusi gaivaus laisvės oro. Kai kas netgi pastebėjo kad šiais metais netgi 35 tūkstančiai aštuoniolikmečių pirmą kartą balsuos Seimo rinkimuose.

Tuo metu kai Seime, Kongresų rūmuose ir kitose salėse aidėjo sveikinimai, tie patys aštuoniolikmečiai ir divdešimtmečiai taip pat sveikino Lietuvą Nepriklausomybės atkurimo proga žygiuodami Gedimino prospektu, dainuodami patriotines dainas, dainuškas apie ‘užmuškime žyduką’ ar ‘Juden Raus’. Išvertus į visiems suprantamą kalbą šiais ar kitais metais pilnatetystės sulaukusi pieliečių dalis sveikino Lietuvą ‘Sig Heil’ šūkiais.

Turistai stebėdami šio pilietiškumo protrukį galėjo pasijusti kaip kokiame Arbate Maskvoje, bet tikrai ne Eruopos Sąjungos šalies sostinės centre. Politikos komentatoriai ir politikai perspėdami vakarus kad Rusija juda fašizmo link su pasitenkinimu galėdavo ‘pasaldinti’ savo argumentus atkreipdami nesusipratusiūjų dėmesi į Skinheadų nebaudžiamus siautėjimus Maskvoje, Piteryje ar Novgorode. ‘Ten tokie dalykai dedasi, Skinheadus net Milicija užstoja! O mes priklausome vakarams, tuo mes ir skiriamės nuo rytų!’. Ką gi, šis argumentas jau nebetinka.

Šios eitynės dar kartą parodė kad esame rytų zonoje. Taip, naciai ir skinai reiškiasi Berlyne, Stokholme, ar Madride. Bet po tokių akibrokštų visos parlamentinės partijos tiesiog lenktyniautų tarpusavyje dėl tokių maršų pasmerkimo. Visuomeninės organizacijos ir studentai organizuotų eitynes, laikraščių puslapiai, radio kanalai, TV laidos tiesiog skambėtų nuo šios temos. Ši, ‘subrendusi’ Lietuva parodytų kad jai tokie reiškiniai kelia nerimą. T.y. Lietuva, vakarietiškoji jos dauguma pareikštų savo nuomonę.

Kaip Vytautas. V. Landsbergis pastebėjo pozicijos nebuvimas taip pat pozicija. Paklausti parlamentinių partijų vadovai išreiškė savo ‘susirūpinimą’ problemos paminėjimu partijos ‘viduje’. Kitos vakarietiškas vertybes ginančios partijos vadovas pareiškia kad „Mūsų pozicija ir taip turėtų būti visiems aiški ir be pareiškimo”. O kokia ta jūsų partijos pozicija, kai tą pačią dieną Jūsų partijos atstovė kalbėdama viešame renginyje apie šeimą homoseksualumui apibrėžti vartoja medicininį ‘epidemijos’ terminą? Gal ir neverta aiškinti kad naciams ir skinams žydai, spalvotieji ir gėjai yra tas pats. Tiesa, partija atsibudo po savaitės ir pareikalavo tyrimo, turbūt buvo svarbesnių darbų.

Vis dėl to kitos partijos deklaruojančios vakarietiškas vertybes atstovas, dar ir būdamas sostinės meru, praėjus dviem dienom po skinų akibrokšto sostinės širdyje apie eitines pareiškė kad „Aš tokiems dalykams nepribrendęs”. Tiesa, jis turėjo galvoje gėjų paradus. O jo tyla duoda suprasti ka nacių eitynėms meras ‘pribrendęs’.

Kitos parlamentinės partijos seimūnas pareiškia kad buvo labai užsiemęs ir apie tai nieko negirdėjo. Be to ‘manęs ten nebuvo”, taip parlementaras greičiausiai šventes šventė mėnulyje. Nors vienas Zuokas pareiškė savo nuomonę savo internėtiname dienoraštyje, bet ar to gana?

Kas pasakys kad mūsų tauta serga rasizmo, homofobijos ir ksenofobijos epidėmija? Ar atsiras toks politikas ar tokia partija kuri ne tik deklaruoja savo vakarietiškas vertybes bet taip pat padeda šioms vertybėms prigyti čia? Juk tenka konstatuoti kad anksčiau minėtos fobijos yra gyliai išsišaknijusios ir nepaliaujamai stiprėja ne tik mūsų jaunuolimo galvose, bet ir tarp aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų, o ka jau kalbėti apie politinį ir kultūrinį šalies elitą.

Ar mieliems vakarietiškas verytbes deklaruojančiom partijom dar neišku kad kepant vakarietiškos Lietuvos piragą ir taip tolinant šalį nuo homofobiškų, antisemitinių ir rasistinių rytų, negalima išsirinkti tik tų ingridientų už kuriuos yra garantuojami balsai į Seimą. Pasakius A ir nepasakius B ar C Lietuva neikada neišmoks visos vakarietiškos visuomenės abėcėlės. Na nebent eisime Rusijos pramintu keliu ir kursime ‘suverenią demokratiją’ kuri pritaikyta prie vietinių ‘ypatumų’. Bet tada jau neturėsime jokios teisės save vadinti vakarietiška ir liberalia visuomene. O jei tokios visuomenės nekuriame net ir su Europos Sąjungos teikiamais financiniais ir visais likusiais ištekliais taip ir liksime Europos pelke, iš kurios į tuos pačius liberalius Vakarus bėgs mūsų tautiečiai.

O ką dar klabėti apie mūsų siekius tapti regioniniu centru nešančiu demokrtaijos ir liberalizmo fakelą į rytus. Teatsibunda šių strategijų šaukliai ir autoriai ir apsidairo aplinkuj. Toli dairytis nereikia, nesusipratusių jaunuolių šūkiai ‘Juden Raus’ Nepriklausomybės dieną turėjo būti girdimi ir pro jų ministerijų langus. Gal užteks švaistyti savo energiją ir gelbėti kitų šalių ir regionų demokratijas, ir atėjo laikas gelbėti vakarietiškas vertybes čia, Lietuvoje. Gal verta vietoj to kad mokius kitus, kaulijant pagalbą iš ES strukturų kitiems, vieną kartą praryti tą savo provincialų išdidumą ir paprašyti pagalbos lopant skyles mūsų demokratijoje?

O problema paprasta, arba mūsų elitas nesupranta skinheadu maršo reikšmės arba jie bijo atvirai kalbėti apie šią problemą ir taip ‘kompromituoti’ savo politinį ir kitą kapitalą prieš homofobišką, antisemitinę ir rasistinę rinkėjų daugumą. Abiem atviejais Lietuvos demokratijos diagnozė aiški - ES ir NATO šalis juda link ‘suverenios’ pritaikytos prie vietinių ypatumų ‘demokratijos’. Čia jau joks NATO nebepadės, o kita ‘suverenios demokratijos’ šalis tikrai džiaugiasi šiuo reiškiniu. Be to, šis judėjimas tik paspartės po Seimo rinkimų. O šie rinkimai žada, kad tik viena save vadinanti vakarietiška partija, ir pusiau vakarietiška valdžios partija pateks į Seimą. Žėk 2012 metais, kaip ir priimtina ‘suverenios demokratijos’ valstybėje liberarlių partijų Seime jau ir nebeliks. Toli žvalgytis nereikia. Toje šalyje, kaip ir Lietuvoje taip pat norima raškyti Vakarietiškos prabangos vaisius, o žaisti tik pagal ‘vietines’ taisykles.

Ponai, taip nebūna. ‘Juden Raus’ ingradiento liberalios visuomenės pyrago recepte nėra. O tylinti ‘vakarietiška’ dauguma sudaro prielaidą mantyti kad ji tyliai pritaria Skinheadu šūkiams. Vienas TV kanalas perspėjo kad tai gali būti Rusijos provokacija. Ką gi, jei ir buvo tokia provokacija, tai ji su kaupu pavyko, nes pagrindinis provokacijos tikslas buvo ne keliu dešimčių jaunuolių maršas o visuomenės ir politinio establišmento reakcija į tai, arba tiksliau, tos reakcijos nebuvimas. Tik ar galime pavadinti Kremliaus provokatorių provokacija Tėvynės Sąjungos tylą? Ar galime pavadinti eiline Rusijos provokacija save vadinančių, vakarietiškų partijų provokuojantį neveiklumą lietuviško antisemetizmo, rasizmo ir homofobijos fone? Jeigu Rusija sugeba suorganizuoti tokias ‘provokacijas’ tai daugiau nelabai yra ir ką pridurti. Jau ‘subrendom’.


Rodyk draugams

Kaip plačiau reprezentuoti Lietuvą. Pasiūlymas Vyriausybei #1

Lietuvos Vyriausybė pritarė Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo programai.

Nutarime pažymėta kad; ‚aktyviau pasireiškia kaimyninių valstybių bei jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų veiksmai. Todėl siekiama kryptingai formuoti viešąją nuomonę toms valstybėms aktualiais klausimais.

Programoje numatomi tikslai ir uždaviniai, kuriuos įgyvendinus bus sudarytos sąlygos išspręsti minėtas problemas. Didžiąją dalį veiksmų turėtų atlikti Lietuvos visuomeninis transliuotojas - Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kurdamas specialią televizijos programą LTV WORLD ir užtikrindamas kuo platesnę jos sklaidą pasaulyje įvairiomis techninėmis priemonėmis.


Šaunu kad pagaliau valstybiniu lygiu susirūpinta Lietuvos piliečiams smegenis plaunančių Rusijos informacinės atakos pasekmėmis.

Ekspromtu pirmas pasliūlymas vyriausybei.  Pasirūpinti kad dauguma LTV World programų būtų subtitruotos angliškai.  Nekalbu apie ‚Klasė‘, ‚Pakalbėkime‘ ir pan.  Būtina subtitruoti Panoramą, Savaitę, kitas publicistinės politines bei kultūrines laidas ir žinoma lietuviškus meninius filmus, spektaklius ir t.t.

Tai būtų gera pradžia.  O po to ‚imtis‘ Nacionalinio Transliuotojo dekomercilizacijos.  Bet apie tai kitą kartą.

Rodyk draugams

Paleckis tik pėstininkas didžiojoje Soc Demų šachmatų partijoje


Buvo daug speliojimų apie Paleckio misiją Soc Demų gretose, apie gerai suplanuotą PR kompaniją kurios ašis didysis maištininkas Paleckis bandys pritraukti ‚nusivylusių‘ kairiūjų Soc Demų rinkėjus.  Vėliavnešys išmestas iš partijos bet jo rolė greičiausiai nepasikeitė.

Sunku būtų suvokti kad lapinas Kirkilas ir jo genealūs patarėjai su lengva ranka ‚išmestų‘ maištautoją taip atsisakydami ‚kairiūjų‘ balsų. Tuo labiau kad Soc Demų reitingai smunka, ir dar smuks.

Pafantazuokime.  Gerai darykime prielaidą kad Paleckio maištas partijoje vyko naturaliai, ir įsismaginęs jaunėlis buvo išprašytas iš garbingos partijos.  Kam tai naudinga?  Tai naudnga pačiam Paleckiui ir Soc Demų partijai.  Kodėl?

Keli variantai:

1. Paleckis pasiprašo pas Paksą, ten gauna postą, surenka savo gerbėjus ir taip sukelia netvarką Tvarkos ir Teisingumo partijoje.  Be to sumaištis kils po to kai TT laimės rinkimus į Seimą bet nesugebės sudaryti daugumos.  Paleckis sako kad Paksas yra dešnysis o jis kairysis ir jiems nepakeliui.  Bet kam jaum kurti naują partiją ir pradėti nuo nulio jei be didesnių pastangų galima pasinaudoti tais pačiais nusivilusiais Pakso gerbėjais.  Dešnė, kairė, didelis čia skirtumas.  Dėl tikslo juk galime ir pasiiaukoti, be to populiarumas juk auga, ir patirties ‘berndradarbiaujant’ vienoje komandoje yra.

2. Paleckis sukuria ‚kairės alternatyvos‘ partiją, pliekdamas valdančiuosiuis.  Išvarytąsis iš rojaus su savimi pasiima kairiūjų pažiūrų Soc Demus įžiebdamas‘ jiems viltį, be to kur dar nuskriaustieji ir pažeminti kuriems jau atsibodo Paksas ir Uspaskichas.  Taip galima jau skaičiuoti kokius 10
% 15%  Seime.  Jaunas, dainuojantis naujas gelbėtojas rinkėjams taip trokštantiems duonos ir žaidimų.

O čia dar ‚senelio ir šeimos garbės‘ gynimas privilios nepatenkintus sovietinės nuostalgijos elektoratą, kelios užuominos apie privatizacijos rezultatų peržiūrėjimą, sąntykių su Maskva gerinimas ir kitos saulės atvežimas.  Paleckiui juk Pasaulio opinija nerūpi.  Žodžiu tik fantazuok ir fantazuok o tikinčiu Lietuvoje tokiais ‚idealais‘ mažiausiai trečdalis, ir jų burys iki spalio tik didės.  Čia ir Paksui su Uspaskichu bus sunku konkuruoti su ‚naujuoju Blinda‘.  O jei dar pamatysime Paleckį kokiame TV šokių projekte tai žėkime ir su cunamio didžio 20% rinkėjų balsų banga įplauks sau į naują Seimą.  Kaip sakant ‘ant bangos’.

Soc Demams vėl gerai, nukraujavo TT ir Darbininkai, gal ir dalis Prunskienės bei Paulausko partijų.  O dar į Seimą ant sidabrinio padėklo naujo faršo koolicijų ‘bifšteksui’ sulipdyti.  Nuo čia ir prasidės Paleckio ‚sūnaus paklydelio‘ reintegracija į Soc Dėmus.  Pradžia kaip ir pridera koolicija su gimtąja partija, o po to ir ‘glaudesni santykai’.  Soc Demai šokti viliotinį gerai moka.

Sakote neįmanoma?  Po sąvivaldybių rinkimų buvo akivaizdu kad jaunasis Paleckis nesiruošė tapšnoti ant Vilniaus su tapšnotoju.  Bet savo vidinio politiko balso paskatintas sau laimingai tapšnoja iki šiol, tarp kitko kartu su dešniūjų pažiūrų partija.  Norėjosi postų, pripažinimo. Ambicijomis Paleckis nesiskundžia, paveldėtas karštas rudonas kraujas o dar kažkas iš dausų pašnibždėjo ‘imk valdžią vaikeli, nors ir su pačiu velniu, bet imk, tokia realybė’.

Kaip ir pats Paleckis minėjo kad seneliui buvo neapsakomai sunku, iš vienos pusės naciai iš kitos pusės Stalinas.  Tad priimė sprendimą gelbėti Lietuvą su Stalino pagalba.  Ir išgelbėjotaip kad anūkas užaugintas ir išpuoselėtas to pačio elito, tik sovietinio, ir dabar didžiuojas gerais senelio darbais.  O kaip gi nesididžiuoti, juk ne viskas pasaulyje balta ir juoda (atsiprašau - raudona).  Tad viskas politikoje įmanoma, ypač Paleckio pasaulėlyje.

3. Partijos suvažiavimas palieka Paleckį partijoje.  Ką gi, gal ne pats geriausiais variantas partijai, bet vėl gi.  Šuo loja, karavanas eina.  Gerai, tegul loja, steigia savo frakciją, šūkauja sau.  Kritikams prašau - partijoje demokratija, dirbama vakarietiškais pagrindais,  o čia vėl galimi simpatizuojančių tikrūjų kairiūjų balsai Soc Demams.  O dar Paleckio skambūs išsišokimai suvilios tuos pačius populizmo ištroškusius tautiečius balsuoti už naują viltį, gal netgi ir partijos būsimą (esamą) vice primininką.  Po to rinkimai, ir Paleckis gavęs kurltūros ministro postą galės kovoti su supuvusiu buržua elito menu, kaip ir pridera mylinčiam anūkui.

Žinoma galimos koalicijos ir su Darbiečiais ir Paksistais.  Bet tos koolicijos bus trumpos, nes anksčiau ar vėliau prireiks ‘valdžios’ partijos ‘pagalbos’ valdant.  Bet kuriuo atvieju Soc Demai išlošia.

Greičiausia Paleckis ir pats nesupranta kad yra tik paprastas pestininkas didžiojoje Soc Demų politinių strategų šachmatų lentoje.  Tad kaip gi galima nesižavėti valdžios partija?


 

Rodyk draugams