BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

’Balnokit broliai žirgus…’ kada skelbsime karą karui?

Romėnų išmintis byloja - norit taikos, renkitės karui. Lietuvos atveju antra šios išminties dalis netinka. Mes rengtis karui jau nebeturime laiko, nes karas jau vyksta, ir Lietuva jį pralaimi. O kariaujame jau ilgai, net to patys beveik nepastebėdami. Šio karo aukos visu „gražumu“ demonstruojamos televizijos ekranuose, mirga pirmuose nacionalinių dienraščių puslapiuose. Naujienų iš fronto linijos apie aukų skaičių sparčiai daugėja, ypač po taip mėgstamų ilgųjų savaitgalių. Tai tapo mūsų gyvenimo norma, neatsiejama dalimi, į kurią jau nebekreipiama daug dėmesio. 

„Štai šeima prarado savo vienintelį maitintoją, ką tik gimusi mergaitė neteko motinos, žuvo visa šeima, ir t.t. Kaip gaila, nepasisekė, bet man taip nenutiks“. Nepaisant to, kad pagal statistiką žuvusiųjų bei suluošintųjų skaičius Lietuvoje kiekvieną mėnesį auga kaip Azerbaidžano BVP, vis mažiau žmonių supranta, jog, kiekvieną kartą išeidami į gatvę ar sėsdami prie vairo, jie rizikuoja tapti eiline šio karo auka. Jau panašu, kad žuvusieji ir suluošintieji tampa pilka statistika. Vyriausybė(s) savo ruožtu vis kuria strategijas ir rengiasi karui. Karui keliuose, kuris pralaimimas kiekvieną dieną, karui, kuriame laimėtojų nėra. Vis dėlto šis karas gali tapti „moralinės revoliucijos“ Lietuvoje pradžia, revoliucijos, kuri paskatintų Lietuvą pagaliau tapti „teisine valstybe“.

„Ką daryt?“- kaip klausia tautos numylėtinis Radžis. Atsakymas labai paprastas, norint laimėti karą, reikia kontratakuoti dabar, naudojant visas pajėgas, sunkiąją ir lengvąją artileriją. Priešas aiškus. Tai ne koks partizaninis karas, mes puikiai žinome agresijos priežastis ir priešininkų taktiką.

Lietuvių tauta, susiformavusi nepriteklių ir diktatūros laikais, vis nespėja žengti koja kojon su žaibiškai besikeičiančiomis socialinėmis ir politinėmis permainomis. Buitinis progresas ir valstybės modernizacija žengia septynmyliais žingsniais, o kritiška tautos masė kaip buvo, taip ir liko su žagre, kyšančia iš kišenės, nors save ir laiko miestiečiais. Paradoksalu, bet, gerėjant gyvenimo sąlygoms, tobulėja ir mirtį siejantys ginklai. 

Dažnam tautiečiui kiek prakutus knieti pasikeisti ir savo „bėrį“. Tad, ką tik nulipęs nuo arklio, jis sėdasi ant plieninio žirgo, taip ir neįvertinęs savo naujojo pirkinio galingumo. Sėsdamas prie plieninio žirgo vairo, naujasis kelių kaubojus vis dar mano, kad rankose laiko bėrio vadeles. Ir čia jau nesvarbu, kokios tokio „važnyčiotojo-kaubojaus“ pareigos - ar mūrininkas, ar seimūnas, tokio sukirpimo žmonės ir yra šio karo „patrankų mėsa“. Deja, tai tik viena problema.

Kita šios mėsmalės priežastis - šie „mirties karžygiai“ nesupranta, jog įstatymai egzistuoja tam, kad apsaugotų juos nuo jų pačių. Pažeisdamas įstatymą (šiuo atveju - kelių taisykles) tu „išduri“ ne taip nekenčiamą valdžią, sėdinčią Seime, bet keli ranką prieš save ar kitą žmogišką būtybę, kuri - kažkieno tėtis ar mama, brolis ar sesuo, draugas ar vaikas, vienintelis šeimos maitintojas. 

Solidarus ir visuotinis įstatymų nesilaikymas yra didžiausia Lietuvos bėda. Ir čia įžvelgiu puikią galimybę prijaukinti ar pripratinti žmones prie minties, kad laikytis įstatymų yra „gyvybiškai“ svarbu, tiesiogine šio žodžio prasme. Tai gali išgelbėti tavo ir kitų gyvybes, bet apie tai vėliau.

Korupcija keliuose (ir ne tik) yra kita šio besitęsiančio tautos genocido keliuose priežastis. Ir tais labai retais atvejais, kai Blindos būna pagauti už įvairius pažeidimus, bet „išsiperka“ kaltę kyšiu – mes visi pjauname šaką, ant kurios sėdime. Kitas Blinda, apgavęs valstybę panašiu būdu ir pajutęs nebaudžiamumo palaimą, jau kitą dieną gali rėžtis į tavo automobilį ar į kitą, kuriame sėdės kažkieno mama, tėtis, sesuo, brolis, vaikas, draugas, kolega. O tai gali būti ir Tau artimas žmogus. 

Korupcija kelyje (ir ne tik) anksčiau ar vėliau grįžta bumerangu atgal. Tad, mielieji kovotojai su korupcija, gal pradėkime nuo kovos su korupcija mūsų keliuose, pasitelkdami šūkį „korupcija pavojinga tavo gyvybei“. Čia jums ir kovos su korupcija pradžia, jeigu jau skundžiatės, kad pagrindinė problema yra „korupcijos suvokimas visuomenėje“.

Besaikis alkoholio vartojimas pasąmonėje ištrina ribas tarp „leidžiamo“ ir „draudžiamo“. Jei su bėriu į namučius persigaudavau, tai ko gi su plieniniu žirgu nepabandyti. Dar ir greičiau bus. Sustabdys. Nieko, kyšio dar niekas neatsisakė. Ir tokioje situacijoje nei sugėrovas „draugas“, nei kiti iš „linksmos“ kompanijos nesustabdys „įkaušusio/važnyčiotojo/kaubojaus“, nes dar pastarasis supyks, be to, dar pasirodysi kaip koks „boba“. 

Dažnai viena iš minimų kovos priemonių siejama su saugaus kelių eismo švietimu nuo mokyklinio amžiaus. Taip, tai reikia pradėti tuoj pat. Bet šie, tikėkimės susipratę piliečiai, sės prie vairo po kokių dešimties metų. Be to, patys geriausi mūsų vaikų mokytojai yra jų pačių tėvai ir pastarųjų pavyzdys. Deja, tik nedaugelis iš mūsų gali būti pavyzdžiu vaikams kelyje. Patys tėveliai ir mamytės turėtų eiti į pirmą klasę su savo atžalomis ir susipažinti su saugaus eismo taisyklėmis, su kultūringu vairavimu. Tad kaip pakeisti sąmonę jau suaugusiam kelių chuliganui? Tik taikant pačias griežčiausias bausmes ir jas įgyvendinant.

Lietuva turi paskelbti visuotinį nepakantumą ir imtis kontratakos prieš kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Nepaprastoji padėtis skelbiama tada, kai valstybei ir jos piliečiams gresia pavojus. Ar kam kyla abejonių, kad piliečiai Lietuvoje šiandien gyvena nuolatinio teroro sąlygomis? Valstybė turi perimti iniciatyvą ir apsaugoti piliečius nuo jų pačių.

Labai paprasta – pažeidei saugų greitį, tavo mašina konfiskuojama, pažeidėjui taikomas administracinis areštas, liaudiškai sodinamas „parų“. Tuo metu prasikaltę asmenys įdarbinami kelių priežiūros tarnybose pagalbininkais. Čia išsispręstų ir pigios darbo jėgos trūkumas. Tokį žmogų reikėtų įtraukti į įskaitą ir atimti iš jo teisę dirbti valstybinėje tarnyboje. Jeigu pilietis linkęs pažeidinėti įstatymus, jam ne vieta valstybinėje tarnyboje. Pažeidėjams atimamos vairavimo teisės nuo trejų iki penkerių metų. Jas galima atgauti, tik išklausius specialų vairavimo kursą ir perlaikius egzaminą. Kai kuriais atvejais teisės turėtų būti atimamos neribotam laikui.  

Reikėtų visiškai uždrausti vartoti alkoholį vairuotojams, atsisakius dabar egzistuojančios leistino alkoholio kiekio kraujyje ribos. Vairuoti išgėrus draudžiama. Taškas! Tautoje su tokia besaikio alkoholio vartojimo kultūra tik tokia priemonė išgelbės gyvybes. Pagautas išgėręs, negailestingos priemonės, konfiskavimas, administracinis areštas, vairavimo teisių atėmimas, kaip ir priemonės už viršytą greitį.

Tai pagrindiniai kelių eismo taisyklių pažeidimai, sėjantys mirtį Lietuvos keliuose. Vis dėlto reikia sugriežtinti baudas visais kelių eismo pažeidimų atvejais. Bet svarbiausia įteisinti ir įdiegti visuotinį baudžiamumą už taisyklių nesilaikymą. 

Vertėtų sukurti specialių dalinių, kovojančių su korumpuotais kelių policininkais. Kaip suprantu, čia jau STT darbas, tai laikas pradėti dirbti, vyručiai! Pagavus policininką, imantį kyšį, atleisti iš darbo, netgi sodinti „parų“. Konfiskuotas transporto priemones parduoti aukcione ir gautas lėšas skirti policininkų atlyginimams kelti. Be to, atrasti lėšų biudžete policininkų atlyginimams padidinti dabar, turint omenyje, kad dėl anarchijos keliuose šalis patiria nuostolių, kurie siekia 10% BVP. 

Turime atrasti lėšų automatiniams greičio matuokliams keliuose. Tai pašalintų tarpininkus ir kontaktą tarp potencialių kyšių gavėjų bei kyšių ėmėjų. 

Girdžiu nuogąstavimų dėl žmogaus teisių pažeidimų. Norėčiau paklausti, o kaip dėl pagrindinės žmogaus teisės į gyvybę? O kaip dėl tų 14 000 žuvusiųjų teisės į gyvybę? Kaip dėl tų tūkstančių fiziškai suluošintųjų teisės į sveikatą? O kaip dėl dar didesnio skaičiaus žmonių, suluošintų morališkai dar ir dabar negalinčių atsigauti dėl savo artimųjų praradimo? Situacija kritiška ir nebegalime delsti, bet turime griebtis kraštutinių priemonių. Vaizdo klipai per TV, edukaciniai straipsniai ir laidos gerai, bet, būkime atviri, tai nepadeda ir nepadės. 

Po radikalių priemonių įvedimo Lietuva per pusmetį pasiektų ES eismo saugumo keliuose vidurkį, o po penkerių metų jau galėtume lygiuotis ir į kaimynus Skandinavijoje. Be to, situacijai pagerėjus, įstatymai palaipsniui galėtų būti švelninami.

Taip, kils nesusipratimų. Bet, deja, karas reikalauja aukų. O tiems, kurie priekaištaus dėl vienintelio šeimos pajamų šaltinio atėmimo, galima atsakyti - įstatymo reikia laikytis, jis vienodas visiems. O šeimos maitintojas, praradęs teisę vairuoti, bent jau išliks gyvas ir nenuvarys į kapus kitų šeimos maitintojų. Be to, tokiam lengvabūdiškam šeimos maitintojui atsiras socialinis nepakantumas ir spaudimas iš jį mylinčios šeimos laikytis saugaus vairavimo taisyklių. Štai jums ir prevencija.

Sąmoningiems piliečiams, kurių, norisi tikėti, yra absoliuti dauguma, šio karo bijoti nereikia, jų tai nepalies. Šios priemonės skirtos pažeidėjams. Nesilaikantieji saugaus kelių eismo taisyklių turi būti priversti jų laikytis, o jei jie to nesugeba, kai kurios jų teisės turi būti apribotos. Tokie žmonės turi būti traktuojami kaip keliantys potencialų pavojų savo ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai. 

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad, norint kuo greičiau pažinti šalį, verta paanalizuoti tos šalies vairuotojų elgesį keliuose. Žmogus, vairuodamas automobilį, atskleidžia savo požiūrį į įstatymą, į kitą žmogų. Tvarka keliuose taip pat parodo valstybės organizacijos lygį. Lietuvis, nuvykęs į Gruziją ar Azerbaidžaną, pakraupsta dėl kaukaziečių vairavimo kultūros lygio keliuose. Tik nevertėtų riesti nosies, nes šiauriečiai, atvykę į Lietuvą, keliuose jaučiasi taip pat, kaip mes jaučiamės Kaukaze.

Anarchijos panaikinimas keliuose gali tapti pirmąja Lietuvos piliečių pamoka, kaip gyventi teisinėje valstybėje. Jei laimėtume karą keliuose, tai atvertų kelią į valstybę, kurioje gyvena laisvi ir atsakingi piliečiai.

Meduolio taktika nepadeda, tad reikalingas botagas. Šiaurės valstybėse įstatymo laikomasi todėl, kad yra žinoma, jog pažeidęs įstatymą piktadarys bus būtinai pagautas ir nubaustas.

Deja, naivu tikėtis, kad Vyriausybė ir Seimas imsis ryžtingų priemonių gelbėti Lietuvą nuo karo keliuose. Tokiems žingsniams reikalinga drąsi valdžia. Be to, ne vienas politikas pagalvoja, jog ir pats neretai pažeidžia įstatymus keliuose. Taip ir gyvename, dainuodami: „Balnokim, broliai, žirgus…“

Skaitykite straipsnį Bernardinuose…

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. gal:

    Nuostatu iskrypimas - karo keliuose pradzia. Nuostata, kad automobilis mieste yra tam, kad saugiai sau ir kitiems nuvaziuotum is tasko A i taska B daliai visuomenes iskrypo i “ miestas yra lenktyniu trasa” . Salia vaziuojantis yra konkurentas, varzovas, kuri reikia aplenkti ir dar moraliai sugniuzdyti savo masinos isvaizda ir duslintuvu riaumojimu. As aplenkiau, uzspaudziau, uzlindau, praneriau- as nugaletojas, visi kas pasiliko uz mano spoileriu , tamsintu langu, garso ir dumu- luzeriai ir nevykeliai. Kas nori buti luzeriu jegos ir pergaliu visuomenej ? Rytoj as atvaziuosiu su dar didesniu spoileriu, dar garsesniu duslintuvu, negu tas kuris vakar mane aplenke. Beda ta , kad visai iskraipytos savokos primetamos kaip nauja nerasyta taisykle. Atrodytu aisku , jog kas tinka bokse , autolenktynese neturetu tikti kelyje , kavineje ar gatveje, o dabar tai tampa nebeaisku. Toks minetas “ greiti ir isiute “ automobilis- tai vazinejanti agresijos reklama, savotiskas karo keliuose katalizatorius.Tai nuolatinis priminimas ir demonstravimas kad kelyje yra ne paslaugus saugaus eismo dalyviai , o lenktynininkai , kad agresija yra privalumas , santykius apsprendzia ne eismo taisykles , o jegos kultas, taigi kas vaziuoja pagal taisykles yra luzeris. Taip nuolat provokuojama padidinti greiti, nenusileisti ir kitiems vairuotojams ir po kiek laiko visi tampa greiti, pikti ir isiute ir tada nejuciom pradedama zaisti pagal ju primestas “ naujasias” nerasytas taisykles, nes tuo tarpu teisejas miega. Alkoholio tema dabar skamba kaip pagrindine, as ja priskirciau labai rimtai , bet antrinei. Pirmine butu lenktyniavimo dvasia, o uzpylus alkoholio ji nebeturi ne baimes ne stabdziu. “Greiti ir isiute “ tada tampa dar ir pamise. Siulyciau ypatinga demesi atkreipti i net atrodo smulkiausias autochuliganizmo apraiskas ir kova su jomis padaryti prevencines programos prioritetu. Lengviau kobros kiausinius sutrypti batu kol laikas , nei gautyti nakti po dziungles dvimetrines kobras kai jos bus uzaugusios.

Rašyti komentarą